Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamuose, bendrą verslo ir mokslo darbą skatinančiuose, atviros prieigos centruose geriausi savo sričių mokslininkai kuria įspūdingiausius technikos laimėjimus ir inovacijas. Nafta užteršto vandens valymo technologiją, kuri išvalo vandenį net penkis kartus geriau nei reikalaujama, sukūrė KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedroje dirbantis Dr. Viktoras Račys.
Kitų aplinkosaugai svarbių išradimo autoriai Gamtos tyrimų centro Biodestruktorių tyrimo laboratorijos mokslininkai (vadovas Dr. Algimantas Paškevičius) kartu su VšĮ „Grunto valymo technologijos“ darbuotojais atrinko ir užpatentavo mikroorganizmų, skaidančių naftą ir jos produktus, padermes.
Penkis kartus švaresnis
V. Račio ir „Klaipėdos naftos“ bendras darbas – vienas iš pavyzdžių, kokią naudą atneša mokslo ir verslo sąveika. V. Račio sukurta nafta užteršto vandens valymo sistema „Klaipėdos naftoje“ įdiegta prieš kelerius metus ir stabiliai veikia iki šiol.
Įmonės Komunikacijos skyriaus vadovė. I. Milinienė teigė, kad bendrovė iš esmės laikosi nuostatos daug dėmesio skirti aplinkos apsaugos projektams, o vieni jų – biologiniai valymo įrenginiai. „Klaipėdos nafta“ įmonė ieškojo sprendimo, kaip išvalyti iki tokios kokybės vandenį, kad galima būtų išleisti į taršai jautrias Kuršių marias, o mes pasisiūlėme pabandyti tokį sprendimą surasti“, – prisiminė mokslininkas.
V. Račio sukurta technologija kokybiškai ir patikimai išvalo įvairiais teršalais užterštas nuotekas, tačiau labiausiai sistema orientuota į sunkiai skaidomus naftos produktus. „Išvalymo laipsnis penkis kartus viršija tą ribą, kuri buvo nustatyta „Klaipėdos naftai“, norint išleisti vandenį į Kuršių marių ekvatoriją“, – tikino išradėjas.
Puikiai veikiantis 4-ių rezervuarų po 80 kvadratinių metrų pločio ir 7 metrų aukščio įrenginys – bendras verslo ir mokslo darbo rezultatas, tačiau tokių sulaukti pavyksta ne taip dažnai, kaip galima būtų tikėtis.
Mokslininkas tikino, kad dažnai šis tandemas neįvyksta dėl labai paprastos priežasties – rizikos baimės. „Suprantate, brangiausias įrenginys yra tas, kurį įdiegi, o jis neveikia. Skiri jam daug laiko, investicijų, darbo, o jis netarnauja, neatsiperka. Būtent tokio rezultato verslas, natūralu, prisibijo“, – svarstė V.Račys.
Už verslo ir KTU mokslininkų bendradarbiavimą Cheminės technologijos, maisto pramonės ir aplinkosaugos srityje atsakinga Reda Aleksandravičienė pridūrė, kad mokslui ir verslui judėti viena kryptimi padėtų dar glaudesnis bendradarbiavimas.
„Natūralu, kad verslas ir mokslas kalba skirtingomis kalbomis, todėl sėkmingam bendradarbiavimui būtina nuolatinė ir nenutrūkstama komunikacija. Sėkminga ir efektyvi komunikacija padėtų išvengti tokių nesėkmių, kaip „Mars Climate Orbiter“ sudužimas 1999 m., kai robotą kūrę britų ir amerikiečių mokslininkai naudojo skirtingas matavimo sistemas, dėl ko ir buvo prastai apskaičiuota nusileidimo trajektorija ir prarasti beveik 200 milijonų dolerių“, – pasakojo R. Aleksandravičienė.
MITA kuruojami atviros prieigos centrai ir yra vieta, kur verslas ir mokslas ne tik atranda bendrą kalbą, bet ir pasiekia įspūdingų bendrų rezultatų. Verslininkai nuolat yra kviečiami naudotis atviros prieigos centruose kuriamomis inovacijomis ir siūlomomis technologijomis, nes tai gali būti raktu į verslo sėkmę.
Visą straipsnį skaitykite: http://www.15min.lt/verslas/naujiena/geronomika/verslo-ir-mokslo-bendro-darbo-rezultatai-uztersta-grunta-ir-vandeni-valancios-technologijos-129-507281
