Pereiti prie turinio
Raudoname fone baltos spalvos atversta knyga ir pieštukas su tekstu „4 Kokybiškas išsilavinimas“. Pavaizduotas švietimo prieinamumo ir kokybės tikslas.
Ryškiai oranžiniame fone trys susijungę kubeliai su tekstu „9 Pramonė, inovacijos ir infrastruktūra“. Pavaizduojamas technologinės pažangos ir infrastruktūros vystymo tikslas.
Garstyčių spalvos fone baltas begalybės simbolis su rodykle viduje ir tekstu „12 Atsakingas vartojimas ir gamyba“. Vaizduojamas atsakingo išteklių naudojimo ir tvarios gamybos tikslas.
Tamsiai mėlyname fone susijungę penki apskritimai, simbolizuojantys bendradarbiavimą, ir tekstas „17 Partnerystė įgyvendinant tikslus“. Iliustruojamas tarptautinės partnerystės ir bendradarbiavimo skatinimo tikslas.

Nuo žuvies sultinio iki energetinio gelio: studentai „Technorama 2026“ pristatė ateities maisto produktus

Svarbiausios | 2026-06-10

Sveikatai palankūs gėrimai, funkciniai maisto produktai, tvarūs sprendimai ir inovatyvios receptūros – tokius projektus inovacijų ir technologijų parodoje „Technorama 2026“ pristatė KTU Maisto mokslo ir mitybos bei Maisto technologijų ir inovacijų magistrantūros studijų programų studentai.

Nuo kovo mėnesio Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) studentų komandos dirbo prie naujų maisto produktų kūrimo projektų, spręsdamos didesnės pridėtinės vertės ir sveikatai palankių produktų kūrimo iššūkius. Nuo idėjos generavimo ir rinkos analizės iki receptūros kūrimo, prototipų gamybos bei jų pristatymo potencialiems vartotojams – visas produkto kūrimo procesas tapo svarbia studijų dalimi.

Tvarus požiūris į maisto gamybą

Rita Čapienė, Deimantė Jackauskaitė, Virmantas Ivanauskas ir Vita Neverdauskienė (Maisto technologijos ir inovacijos) sukūrė įvairių skonių žuvies sultinius su kolagenu, gaminamus iš šalutinių žuvies perdirbimo produktų – žuvies kaulų ir galvų.

Projekto tikslas buvo parodyti, kad žuvies šalutiniai produktai gali būti tikslingai panaudojami kuriant funkcionalų, natūralų ir vartotojui patrauklų maisto produktą, kartu prisidedant prie žiedinės ekonomikos ir tvarių technologijų vystymo. Sultinys verdamas iš natūralių ingredientų, be sintetinių maisto priedų, ir praturtinamas kolagenu. Siekiant patenkinti skirtingus vartotojų poreikius, buvo sukurti keturi skonių variantai: „Lietuviška klasika“, „Rytų dvelksmas“, „Meksikos karštis“ ir „Viduržemio tradicijos“.

Įvairių skonių žuvies sultiniai su kolagenu
Įvairių skonių žuvies sultiniai su kolagenu

Studentai pasakoja, kad didžiausią įspūdį paliko galimybė pristatyti produktą realiai auditorijai ir sulaukti grįžtamojo ryšio iš lankytojų bei ekspertų. Komandos nariai pabrėžia, kad projekto metu ne tik pritaikė technologines žinias, bet ir mokėsi dirbti komandoje, planuoti laiką, vertinti vartotojų poreikius bei ieškoti sprendimų iškilusiems iššūkiams. Pasak jų, būtent „Technoramoje“ tapo aišku, kad produktas turi potencialo būti vystomas ir toliau. „Sėkmingas produkto kūrimas yra kompleksinis procesas, reikalaujantis ne tik technologinių žinių, bet ir gebėjimo bendradarbiauti, planuoti laiką bei atsižvelgti į vartotojų poreikius“, – papildo R. Čapienė.

Natūrali energija aktyviam gyvenimo būdui

Kasparas Alkevičius, Joana Linkutė, Lavija Sadauskaitė ir Marija Vaišvilaitė (Maisto technologijos ir inovacijos) pristatė energinį gelį su medumi ir natūraliais funkcinių augalų ekstraktais.

Projekto tikslas buvo sukurti naujos kartos energinį gelį, skirtą greitam angliavandenių ir elektrolitų papildymui fizinio krūvio metu. Produkto pagrindą sudaro natūralus medus ir adaptogeninių augalų ekstraktai – ženšenis, maka, rodiolė bei žalioji arbata. Šios medžiagos pasirinktos dėl jų gebėjimo padėti mažinti nuovargį, gerinti ištvermę ir palaikyti organizmo atsparumą stresui.

Komandos nariai pasakoja, kad projekto metu teko ne tik kurti produkto receptūrą, bet ir galvoti apie pakuotę, ženklinimą, technologinį procesą bei produkto atitiktį reglamentams. Studentų teigimu, dalyvavimas „Technoramoje“ suteikė galimybę įsitikinti, kaip į jų idėją reaguoja rinkos profesionalai ir potencialūs vartotojai. Tai leido pasijusti ne tik studentais, bet ir būsimais maisto technologais, gebančiais kurti rinkai aktualius produktus. „Pirmą kartą turėjau galimybę atstovauti savo pačios sukurtam produktui viešoje erdvėje, prieš tikrą auditoriją – tarp lankytojų, specialistų ir įmonių atstovų“, – pasakoja L. Sadauskaitė.

Fermentuotas gėrimas, sulaukęs ir visuomenės palaikymo

Gabija Mikailaitė, Vaida Mankutė, Simas Matas Pakerys ir Pijus Mikalauskas (Maisto mokslas ir mityba) sukūrė probiotinį fermentuotą imbierinį gėrimą su vaisių ir uogų sultimis.

Siekiant pasiūlyti vartotojams funkcionalią ir natūralios kilmės alternatyvą tradiciniams gaiviesiems gėrimams, buvo sukurtas fermentuotas gėrimas iš imbiero šaknies. Pagrindinis technologinis sprendimas buvo atsisakyti mielių fermentacijos ir naudoti probiotines pieno rūgšties bakterijas, kad produktas išliktų nealkoholinis, tačiau įgautų fermentuotiems gėrimams būdingą skonį ir gaivumą. Galutinis produktas buvo sukurtas trijų skonių: mėlynių ir aviečių, šaltalankių ir aviečių bei braškių, mangų ir persikų.

Studentai pripažįsta, kad produkto kūrimo procesas pareikalavo nemažai kantrybės ir atkaklumo. Ne visi bandymai buvo sėkmingi, tačiau būtent praktinių problemų sprendimas leido geriau suprasti visą naujo produkto kūrimo procesą. Komandos nariai išskiria nuolatinio bendravimo, darbų pasidalijimo ir laiko planavimo svarbą.

Šis projektas sulaukė ir visuomenės dėmesio – naujienų portalo „Lrytas“ organizuotame balsavime, renkant inovatyviausią jauno kūrėjo idėją, komandos sukurtas produktas, surinkęs 856 balsus, užėmė antrąją vietą.

Nauji skoniai ir tarptautinės idėjos

Kavos kombuča
Kavos kombuča

Parodoje taip pat buvo pristatyta Balaji Jeyakumar, Yahya Mabchoor ir Akilos Ramesh (Maisto mokslas ir mityba) sukurta kavos kombuča su natūraliomis vaisių sultimis ir prieskoniais. Studentai siekė sukurti funkcinį gėrimą, kuriame būtų derinamos fermentuotų produktų savybės ir vartotojams pažįstamas kavos skonis. Optimizuota formulė leido sukurti putojantį, aromatingą ir virškinimo sistemai naudingą gėrimą.

Dar vieną projektą pristatė Erasmus+ studentai Armand Louis Pierre Faliph ir Daria Verzhbytska, sukūrę ispaninio šalavijo sėklų pudingą. Projekto tikslas buvo pasiūlyti sveikatai palankų produktą iš jogurto ir maltų ispaninio šalavijo sėklų, kuris būtų priimtinesnis vartotojams, jautriems tradicinei chia sėklų tekstūrai.

Bendradarbiavimas su verslu

Kurdami naujus produktus studentai bendradarbiavo su socialinio partnerio UAB „Genba Taste“ technologais, kurie padėjo atsirinkti perspektyviausias idėjas, dalyvavo jusliniuose vertinimuose ir teikė pasiūlymus prototipų tobulinimui.

Įmonės direktorius Remigijus Žiauka studentų darbus įvertino itin palankiai. Jo teigimu, studentų sukurti produktai maloniai nustebino, o tokiame karjeros etape jų idėjos ir rezultatai yra išties geri ir įdomūs.

Dalyvavimas „Technorama 2026“ studentams tapo galimybe praktiškai pritaikyti studijų metu įgytas žinias, išbandyti save kuriant naujus produktus ir įsitikinti, kad inovatyvios idėjos gali sulaukti tiek specialistų, tiek visuomenės dėmesio.