Fakulteto mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų (MTEPI) veiklos apima gamtos (chemija) ir technologijos (chemijos inžinerija, aplinkos inžinerija ir medžiagų inžinerija) mokslų sritis. Fakulteto tyrėjai efektyviai įgyvendina tarptautinių ir nacionalinių mokslo programų projektus, aktyviai bendradarbiauja su pramone ir verslu, viešuoju sektoriumi bei socialiniais partneriais, sėkmingai atlieka užsakomuosius mokslinius tyrimus Lietuvos ir kitų šalių ūkio subjektams, bei intensyviai viešina ir komercializuoja mokslinių tyrimų rezultatus.
Mokslo grupės, vykdančios tyrimus šioje kryptyje:
Mokslo grupės, vykdančios tyrimus šioje kryptyje:
Mokslo grupės, vykdančios tyrimus šioje kryptyje:
Mokslo grupės, vykdančios tyrimus šioje kryptyje:
Mokslo grupės, vykdančios tyrimus šioje kryptyje:
| Padalinys | Padalinio vadovas |
| Aplinkosaugos technologijos katedra | Doc. dr. Violeta Kaunelienė |
| Fizikinės ir neorganinės chemijos katedra | Doc. dr. Kristina Kantminienė |
| Maisto mokslo ir technologijos katedra | Doc. dr. Dalia Čižeikienė |
| Organinės chemijos katedra | Doc. dr. Eglė Arbačiauskienė |
| Polimerų chemijos ir technologijos katedra | Doc. dr. Audrius Bučinskas |
| Silikatų technologijos katedra | Prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas |
| Sintetinės chemijos institutas | Prof. habil. dr. Algirdas Šačkus |
| Bioprocesų tyrimų centras | Prof. dr. Naglis Malys |
| Mokslo grupė | Padalinys | Mokslo grupės vadovas |
| Alternatyvių rišamųjų medžiagų ir geopolimerinių kompozitų technologiniai tyrimai | Silikatų technologijos katedra | prof. dr. Raimundas Šiaučiūnas |
| Bioaktyvių junginių sintezė ir išskyrimas iš atsinaujinančių žaliavų | Organinės chemijos katedra | prof. dr. Vytautas Mickevičius |
| Bioproduktai ir maisto bioprocesų technologijos | Maisto mokslo ir technologijos katedra | doc. dr. Daiva Žadeikė |
| Daugiakomponentės heterogeninės sistemos ir jų taikymo technologijos | Fizikinės ir neorganinės chemijos katedra | doc. dr. Rasa Šlinkšienė |
| Elektrochemija ir chalkogenų chemija | Fizikinės ir neorganinės chemijos katedra | prof. dr. Ingrida Ancutienė |
| Funkcionalios maisto medžiagos | Maisto mokslo ir technologijos katedra | prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis |
| Maisto struktūrų tyrimas ir projektavimas | Maisto mokslo ir technologijos katedra | prof. dr. Daiva Leskauskaitė |
| Medžiagų chemija | Polimerų chemijos ir technologijos katedra | prof. dr. Juozas Vidas Gražulevičius |
| Organinių puslaidininkių sintezė | Organinės chemijos katedra | prof. dr. Vytautas Getautis |
| Pažangiosios aplinkosaugos technologijos | Aplinkosaugos technologijos katedra | prof. dr. Dainius Martuzevičius |
| Polimerų tyrimai | Polimerų chemijos ir technologijos katedra | prof. dr. Ramunė Rutkaitė |
| Sintetinė biologija ir biotechnologija | Bioprocesų tyrimų centras | prof. dr. Naglis Malys |
| Sintetinė organinė chemija | Organinės chemijos katedra / Sintetinės chemijos institutas | prof. dr. Algirdas Šačkus |
Lietuvos mokslo premija fizinių mokslų srityje skirta profesoriui dr. P. R. Venskutoniui už darbų ciklą „Funkcinės maisto medžiagos: inovatyvios jų gamybos technologijos, nauji produktai ir pritaikymas maisto saugai bei sveikumui“.
Kauno miesto mokslo premija skirta profesoriui dr. R. Šiaučiūnui už mokslinę ir ekspertinę veiklą diegiant Lietuvos pramonėje inovatyvius sprendimus, įgyvendinant „Santakos“ slėnio projektus.
Tarptautinė mitybos ir funkcinio maisto draugija (angl. International Society for Nutraceuticals and Functional Foods) profesoriui dr. R. P. Venskutoniui skyrė apdovanojimą už išskirtinį indėlį funkcinio maisto ir maistinių medžiagų tyrimų srityje.
Universiteto geriausių monografijų konkurso premija skirta dr. R. P. Venskutoniui už monografijos „Valorization of fruit processing by-products“ dalį (2020–2021 m.).
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkurso „Geriausios 2020 m. disertacijos“ laureatu tapo dr. A. Magomedov, kurio darbo tema „Karbazolo ir hidrazono fragmentus turinčios skyles transportuojančios medžiagos: sintezė, savybės ir pritaikymas perovskitiniuose saulės elementuose“ (chemija), mokslinis vadovas prof. dr. V. Getautis.
Prof. dr. V. Getaučiui skirtos trys KTU apdovanojimų nominacijos: „Už jaunųjų tyrėjų ugdymą“, „Metų projektų vadovas“ ir „Už kiekvienos technologijos – tarptautiškumas“.
Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų stipendijos skirtos dr. V. Eisinaitei ir dr. G. Kručaitei (2021–2022 m.).
Universiteto aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso premijos skirtos dr. O. Bezvikonnyi, dr. K. Rakščiui, dr. G. Kručaitei.
Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso:
• premija skirta dr. G. Kručaitei už mokslo darbą „Naujos elektroaktyvios medžiagos organiniams šviesos diodams“;
• pagyrimo raštas įteiktas dr. L. Tamkutei už mokslo darbą „Uogų šalutinių produktų biorafinavimas į vertingus funkcionaliuosius ingredientus ir jų fitocheminis, biologinis ir technologinis įvertinimas“.
Lietuvos mokslų akademijos Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso:
• premija skirta R. Beresnevičiūtei už mokslo darbą „Naujos sandaros elektroaktyvios medžiagos efektyviems organiniams šviestukams“ (darbo vadovas dr. S. Grigalevičius);
• pagyrimo raštas įteiktas Ž. Takulinskui už mokslo darbą „Rišamosios medžiagos iš α-C2SH bei kilchoanito sintezė ir kietėjimas CO2 aplinkoje“ (darbo vadovas dr. R. Šiaučiūnas).
Mokslo darbų parodoje – konkurse „Technorama 2021“ pagrindiniu Rektoriaus prizu už pranešimą „Organic conjugate dyes for photodynamic treatment of cancer and bacterial infections“ apdovanoti G. Varvuolytė, N. Kleizienė, E. Arbačiauskienė, G. Ragaitė, A. Bieliauskas, V. Milišiūnaitė, S. Krikštolaitytė, A. Šačkus, L. Malina, B. Hošíková, H. Kolářová, V. Kryštof, A. Žukauskaitė.
Dokt. M. Marčinskui 64-oje tarptautinėje fizinių bei gamtos mokslų studentų ir jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Open Readings 2021“ skirtas apdovanojimas už geriausią žodinį pranešimą „Synthesis and investigation of organometallic precursors for convenient copper (I) thiocyanate layer deposition“.
Dr. K. Baltakys išrinktas Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos prezidentu.
Dr. D. Leskauskaitei skirta Universiteto inovatoriškiausios mokslininkės premija.
Dr. O. Bezvikonnyi, dr. M. Syrpas ir dr. M. Pukalskienei skirtos Universiteto aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso premijos gamtos ir technologijos mokslų srityse.
Dr. T. Malinauskui ir dr. G. Kručaitei skirtos Kazickų šeimos fondo premijos – jauniesiems Universiteto dėstytojams, atliekantiems aukštųjų technologijų mokslinius tyrimus arba rengiantiems naujus šios srities vadovėlius ar monografijas.
Dr. T. Braukyla su disertacija „Triogerio bazės fragmentą turinčių funkcinių molekulių optoelektronikai sintezė ir tyrimas“ (vadovas dr. V. Getautis) tapo 2020 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos rengto konkurso „Geriausios 2019 m. disertacijos“ laureatu.
D. Blaževičius su magistro darbu „Naujos struktūros elektroaktyvios medžiagos organiniams šviestukams“ (vadovas dr. S. Grigalevičius) tapo 2020 m. Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos rengto konkurso „Geriausi 2019 m. magistro darbai“ laureatu technologijos mokslų srityje.
Dr. T. Dambrauskui skirta Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų mokslininkų stipendija.
Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premijos skirtos:
– dr. D. Tavgenienei už mokslo darbą „Naujos struktūros elektroaktyvių medžiagų, skirtų organiniams šviestukams, sintezė ir panaudojimas“;
– dr. T. Dambrauskui už mokslo darbą „Nano matmenų kalcio silikatų (CaO/SiO2=1,5-2,0) sintezė ir funkcinės savybės“.
Lietuvos mokslų akademijos Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso premijos skirtos:
– magistrantui D. Blaževičiui už mokslo darbą „Naujos sandaros organiniai puslaidininkiai efektyviems organiniams šviesos diodams“ (vadovas dr. S. Grigalevičius);
– magistrei I. Knabikaitei už mokslo darbą „Metalų priedų (Cr3+ ir Al3+) ir temperatūros įtaka kalcio hidrosilikatų kristalizacijos procesams CaOSiO2-H2O sistemoje, produktų terminėms ir sorbcinėms savybėms“ (vadovas dr. A. Eisinas);
– magistrui K. Leitonui už mokslo darbą „Baltai šviečiančių, hibridinių organinių šviesos diodų formuojamų tirpalų liejimo būdu tobulinimas, panaudojant naujus iridžio (III) kompleksus“ (vadovas dr. D. Volyniuk);
– magistrei D. Rubinaitei už mokslo darbą „Belitiniojelimitinio-feritinio cemento gamyba ir savybių tyrimas“ (vadovas dr. T. Dambrauskas).
Dr. A. Magomedov 12-ojoje tarptautinėje konferencijoje „HOPV20“ (Londonas, Jungtinė Karalystė) hibridinių ir organinių saulės elementų tematika atiteko geriausio e. stendinio pranešimo „Perovskitų fundamentinės savybės“ įvertinimas.
Dokt. K. Almonaitytė LMA 13-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Bioateitis: gamtos ir gyvybės mokslų perspektyvos“ apdovanota kaip geriausio pranešimo trečiosios vietos autorė už pranešimą „Modifikuotų (3-chlor-2- hidroksipropil) trimetilamonio chloridu krakmolo darinių naudojimas vandenvaloje“ (biochemijos ir biotechnologijos sekcija).
Dokt. Š. Daškevičiūtė LMA 10-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ pripažinta geriausio pranešimo autore už pranešimą „Naujų zondų sintezė ir jų pritaikymas merkaptoaminorūgščių atpažinimui“ (fizinių mokslų sritis), jai skirta III laipsnio INFOBALT stipendija.
Dokt. A. Ilčiukaitė LMA 10-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ pripažinta geriausio pranešimo autore už pranešimą „Fluoreno klasės puslaidininkiai efektyviems hibridiniams Saulės elementams“ (fizinių mokslų sritis), jai skirta III laipsnio INFOBALT stipendija.
Dr. G. Kručaitė LMA 10-ojoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ pripažinta geriausio pranešimo autore už pranešimą „Amorfiniai fluoreno junginiai skirti skyles pernešantiems sluoksniams tirpalų liejimo būdu suformuotiems organiniams šviesos diodams“ (technologijos mokslų sritis).
Dr. V. Getautis – KTU inovatoriškiausio mokslininko konkurso nugalėtojas.
Dr. D. Gudeika ir dr. T. Dambrauskas KTU aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai.
Dr. T. Malinauskas ir dr. G. Kručaitė – Kazickų šeimos fondo premijų konkurso nugalėtojai.
Dr. R. P. Venskutoniui skirtas 2019 m. Tarptautinės maisto papildų ir funkcionaliojo maisto produktų draugijos (ISNFF) apdovanojimas „Už nuopelnus“.
Dr. G. Kručaitė LMA jaunųjų mokslininkų darbų konkurse pelnė pagyrimo raštą už darbą „Naujos struktūros elektroaktyvios medžiagos organiniams šviesos diodams“.
Dr. D. Gudeikai skirta LMA jaunojo mokslininko stipendija.
T. Matulaitis su disertacija „Organiniams optoelektroniniams prietaisams skirtų bipolinių junginių sintezė ir jų savybių tyrimas“, vadovas habil. dr. J. V. Gražulevičius, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos organizuotame geriausių disertacijų konkurse tapo laureatu.
Dr. T. Dambrauskui 2019 m. skirta Lietuvos mokslų akademijos Teodoro Grotuso vardo stipendija.
Doktorantas E. Kasparavičius apdovanotas už geriausią stendinį pranešimą konferencijoje „Chemistry & Chemical Technology“; 9-osios Jaunųjų mokslininkų konferencijos „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ laureatas. Šis darbas buvo pristatytas INFOBALT komisijai ir gauta INFOBALT premija.
Doktorantas A. Magomedov 9-ojoje Jaunųjų mokslininkų konferencijoje „Fizinių ir technologijos mokslų tarpdalykiniai tyrimai“ apdovanotas už geriausią pranešimą. Šis darbas pristatytas INFOBALT komisijai ir gauta INFOBALT premija.
LMA aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse:
– magistrantei G. Šarapajevaitei skirtas apdovanojimas už darbą „Sieros lydymo krosnies atliekos konversijos ypatumai hidroterminėmis sąlygomis“, darbo vadovas dr. K. Baltakys.
– magistrantui D. Blaževičiui skirtas pagyrimo raštas už darbą „Naujos struktūros elektroaktyvūs junginiai organiniams šviestukams“, darbo vadovas dr. S. Grigalevičius.
Inovacijų pasiekimai. 2019 m. spalio 10 d. gautas Vokietijos patentas išradimui „Hole Transporting Self-Assembled Monolayer for Perovskite Solar Cells“. Dr. V. Getaučio vadovaujama mokslininkų grupė kartu su mokslininkais iš Helmholtz-Berlin instituto (Vokietija) šiuo išradimu pasiekė naują efektyvumo rekordą – jų sukurtas saulės elementas 29,15 proc. krintančios šviesos paverčia elektros energija. Pirmoji licencija gaminti šią KTU laboratorijose susintetintą medžiagą suteikta vienai Japonijos bendrovei, kuri pradėjo derybas dėl licencijos iš karto po išradimo patento paraiškos registravimo. Susidomėjimas šiuo produktu išties didelis. Tai jau antrasis šios mokslo grupės sukurtas patentuotas išradimas, kuris licencijuojamas užsienio kompanijoms.
| Rodiklis | 2019 m. | 2020 m. | 2021 m. | 2022 m. Q1-Q3 |
| Straipsnių užsienio leidyklų mokslo leidiniuose su cituojamumo rodikliu skaičius | 103 | 155 | 135 | 123 |
| Straipsnių mokslo žurnaluose, turinčiuose ne žemesnį nei antrojo kvartilio (Q2) cituojamumo rodiklį, skaičius | 82 | 141 | 121 | 118 |
| Straipsnių atviros prieigos mokslo žurnaluose su cituojamumo rodikliu skaičius | 20 | 64 | 67 | 59 |
| Pateiktų ir patentinių paraiškų (Europos, JAV, Japonijos) skaičius | 3 | 5 | 5 | 5 |
| III pakopos studentų skaičius | 57 | 71 | 71 | 75 |
| III pakopos užsienio studentų skaičius | 14 | 17 | 16 | 14 |
| Tarptautinių mokslo projektų skaičius | 27 | 25 | 27 | 20 |
| Nacionalinių mokslo projektų skaičius | 31 | 39 | 36 | 17 |
| Tarptautinių mokslo projektų pajamos, Eur | 315,593 | 234,609 | 304,075 | 262,066 |
| Nacionalinių mokslo projektų pajamos, Eur | 1.021,051 | 1.995,902 | 2.697,480 | 2.097,386 |
| MTEPI darbų ir paslaugų pajamos, Eur | 637,545 | 916,964 | 1.026,637 | 634,588 |
2024 m.
CEEC-PCMS2 2024
Antroji tarptautinė konferencija „Central and Eastern European Conference on Physical Chemistry & Materials Science“. CEEC-PCMS2 yra tarptautinė konferencija skirta fizikinės chemijos ir medžiagų mokslo specialistams. Tai yra platforma suteikianti galimybę šių mokslų specialistams pasidalinti savo žiniomis ir sukaupta patirtimi. Konferencijos metu yra organizuojamos įvairios kūrybinės dirbtuvės, kurių metu dalyviai gali diskutuoti apie savo tyrimų planus ir jų keliamus reikalavimus.
BPS 2024
22-oji tarptautinė konferencija „Baltic Polymer Symposium“. Konferencija „Baltic Polymer Symposium“ nuo 2001 m. Baltijos šalyse rengiamas tradicinis mokslo renginys, į kurį atvyksta dalyviai iš daugiau nei 15 pasaulio šalių. Konferencijos tikslas yra suteikti platformą lyderiaujantiems polimerų mokslo darbuotojams, tyrėjams (ypač jauniesiems mokslininkams), magistrantūros ir doktorantūros studijų studentams pasidalinti savo atliekamų tyrimų rezultatais ir mokslo įžvalgomis.
Chemija ir cheminė technologija 2024
Kauno technologijos universitete Cheminės technologijos fakultete vyks 28-oji studentų mokslinė konferencija „Chemija ir cheminė technologija 2024“. Pagrindinis konferencijos tikslas – skatinti studentus dalyvauti mokslinėje veikloje, plėsti žinias, domėtis mokslo pažanga ir pasidalinti turima patirtimi bei idėjomis. Renginys skirtas studentams, besidomintiems chemijos mokslu, inžinerija ir technologijomis.
2022 m.
FoodBalt 2022
15-oji Baltijos valstybių maisto mokslo ir technologijos mokslinė konferencija „FoodBalt-2022“
„FoodBalt“ konferencija skatina mokslinį Baltijos valstybių ir kitų regiono partnerių bendradarbiavimą, sudaro galimybes aptarti bendrų projektų rengimą bei prisideda prie maisto mokslų ir technologijų tyrimus plėtros.
Chemistry and Chemical Technology 2022
Tarptautinės konferencijos „Chemistry and Chemical Technology“ tikslas – skatinti jaunųjų tyrėjų ir patyrusių mokslininkų bendravimą ir bendradarbiavimą. 2022 metais renginys skirtas Lietuvos universiteto įkūrimo 100-mečiui paminėti. Mokslinės konferencijos „Chemija ir cheminė technologija“ organizavimo tradicija KTU tęsiasi nuo 1950 m., o atkūrus nepriklausomybę, prisijungė ir kitos nacionalinės mokslo institucijos.
2021 m.
Jubiliejinė 25-oji studentų mokslinė konferencija „Chemija ir cheminė technologija 2021“
Pagrindinis studentų mokslinės konferencijos tikslas – skatinti studentus dalyvauti mokslinėje veikloje, plėsti žinias, domėtis mokslo pažanga ir pasidalinti turima patirtimi bei idėjomis.
2020 m.
Studentų mokslinė konferencija „Chemija ir cheminė technologija 2020“
Renginys skirtas studentams, besidomintiems chemijos mokslu, inžinerija ir technologijomis.
2019 m.
ISES ISIAQ 2019
Bendra tarptautinių poveikio mokslo (ISES) ir patalpų oro kokybės ir klimato (ISIAQ) draugijų konferencija „Pastatų, natūrali ir socialinė aplinka: įtaka poveikiui, sveikatai ir gerovei“ ISES ISIAQ 2019. Konferencijos tikslas – paskatinti diskusijas apie natūralios ir socialinės aplinkos poveikį, atskleisti ir suprasti sąveiką tarp daugelio sudėtingų veiksnių, turinčių įtakos sveikai gyvensenai, sutelkiant dėmesį į oro taršos poveikį pastatų aplinkoje.
2018 m.
FOODBALT 2018
12-oji Baltijos valstybių maisto mokslo ir technologijos mokslinė konferencija „FoodBalt-2018“. „FoodBalt“ konferencija skatina mokslinį Baltijos valstybių ir kitų regiono partnerių bendradarbiavimą.
2017 m.
Studentų mokslinė konferencija „Chemija ir cheminė technologija 2017“
Studentų mokslinės konferencijos tikslas – skatinti studentų mokslinę veiklą ir suteikti galimybę studentams tarpusavyje pasikeisti naujausia informacija bei idėjomis.
Chemistry and Chemical Technology 2017
Tarptautinės konferencijos „Chemistry and Chemical Technology“ tikslas – suburti mokslininkus, doktorantus ir pramonės tyrėjus iš (bio)chemijos, aplinkosaugos, fizikos, medžiagų mokslo sričių, keistis naujausia informacija ir idėjomis apie fundamentinius ir taikomuosius tyrimus.
Mokslo žurnalas „Cheminė technologija“ buvo įkurtas 1995 m. ir leidžiamas iki 2017 metų. Žurnale publikuoti moksliniai darbai, nagrinėjantys neorganinių medžiagų technologijos, organinių medžiagų technologijos, maisto chemijos ir technologijos mokslines problemas. (Print ISSN: 1392-1231 Online ISSN: 2029-719X).
