Maisto technologė Nóra iš Vengrijos: „Esi tai, ką valgai“

Svarbiausios | 2020-06-12

„Kai žmonėms pasakau, ką studijuoju, jie dažniausiai klausia ar aš gera kulinarė. Man patinka gaminti, bet turbūt daug „Michelin“ žvaigždučių nesurinkčiau savo laboratoriniais eksperimentais“, – sako Nóra Emilia Nagybákay iš Vengrijos, šį birželį baigianti pirmąjį KTU Maisto mokslo ir saugos magistrantūros programos kursą.

Mergina, kilusi iš Budapešto, kuriame gyvena virš 2 mln. žmonių, gana skeptiškai vertino persikraustymą į Kauną. Vis dėlto, antrojo pagal dydį miesto Lietuvoje žavesį ji pamatė greitai: „Iš pradžių nesijaučiau kaip namie, bet paskui atradau Panemunę, su tais gražiais pakrantės takeliais ir įkalnėn kylančiu tiltu“.

Nóra yra aktyvaus gyvenimo būdo gerbėja; jai patinka krepšinis („Čia tiek daug aukštų žmonių ir krepšinio aikštelių!“), baidarių sportas, laisvalaikiu mergina bėgioja ir daug vaikšto miesto centre ir parkuose.

Maistas – daugiau nei vien tik maistas

Kaip ji susidomėjo maisto mokslu?

„Kas nemėgsta maisto? – Nóra gūžteli pečiais ir šypteli, – visada mėgau valgyti ir dalintis maisto gaminimo džiaugsmu su kitais, tačiau iki pat paskutinių metų vidurinėje mokykloje, kai turėjau pasirinkti universitetą, nežinojau, kad noriu tapti maisto technologe“.

Biologija, chemija, inovacijos, rinkodara, gamyba, ekonomika – šie dalykai, pasak Nóros, būdingi daugeliui maisto inžinerijos programų. Maisto inžinerija padeda ugdyti žinias ir įgūdžius įvairiose srityse.

„Maistas yra ne tik maistas. Yra toks posakis – esi tai, ką valgai. Labai naudinga žinoti, ką vartojame, kokį poveikį maistas gali turėti sveikatai ir savijautai, ir ką galime padaryti, kad maistas būtų vertingesnis. Nors ir nesu viena garsiausių kulinarių pasaulyje, bet prisidėti prie sveikesnės visuomenės galiu, užtikrindama, kad visa maisto tiekimo grandinė būtų saugi – nuo lauko, kur maistas užauginamas, iki restorano ar namų virtuvės“, – maisto inžinieriaus specializacijos ypatumus aiškina KTU studentė.

Kaune –  daug smagios veiklos

Paklausta apie Budapešto ir Kauno panašumus, Nóra prisipažįsta, kad iš pradžių ji čia nesijautė kaip namuose. Vis dėlto atradusi jaukius pasivaikščiojimus prie upės, naujas Kauno vietas ir galimybes (vietinių ir Kaune ilgai gyvenančių tarptatutinių draugų dėka), ji įsimylėjo šį miestą.

„Budapeštas taip pat yra labai žalias miestas prie upės – Dunojaus. Lyginant su Kaunu didžiausias skirtumas yra tas, kad Vengrijos sostinėje gyvena 2 mln. žmonių, ir kad mums patinka vandensvydis. Man patiko gyventi Budapešte, permainos bijojau, bet šiandien galiu prisipažinti, kad veltui – Kaune man pavyko net paplaukioti baidarėmis fontane ir Nemune. Žinoma, legaliai“, – šypsodamasi pasakoja Nóra.

Naujas miesto vietas ir apylinkes Nórai aprodo draugai.

„Čia galima rasti gerų vietų pavalgyti, pabendrauti ir pasilinksminti. Vis dėlto apie tai sužinai tik tada, kai jau esi čia. Universitetas yra arti miesto centro ir žaliųjų zonų, bet kur gali nueiti pėsčiomis. Pamilau šį miestą, dar vietinių vadinamą Lietuvos širdimi“, – sako Nóra.

Ji juokauja, kad lietuvių kalba panaši į vengrų – tuo, kad mažai žmonių ją supranta. Kaune galima lengvai susikalbėti angliškai ar rusiškai: „Išmokau keletą lietuviškų frazių, kad galėčiau susikalbėti parduotuvėje, bet man vis tiek dėkoja „Danke!“ ar „Merci!“. Aš atsakau mokydama aplinkinius vengriško „Köszönöm!“

KTU – ideali aplinka tobulėti

Kol kas KTU studentė iš Vengrijos labai džiaugiasi savo pasirinktu universitetu.

„Maisto mokslo ir saugos magistro programoje daug dėmesio yra skiriama fundamentaliesiems mokslams, daug kreditų skiriama tiriamajam darbui – maisto technologijos praktikai. Dar paskaičiusi programos aprašymą, pamaniau, kad man patiks joje mokytis – buvo minima grupinė veikla laboratorijose, projektai, kuriuos galėsime sukurti ir parodyti. Būtent tokios praktinio mokymosi patirties aš ir tikėjausi“, – sako Nóra.

Atvykusi į Universitetą ji rado ne tik palaikančią aplinką, aktyvią ir entuziastingą mokslo bendruomenę, kuri visada pasirengusi padėti, bet ir verdantį kultūrinį bei socialinį gyvenimą. Mėgstamiausi Nóros užsiėmimai ir renginiai pirmaisiais mokslo metais buvo KTU Menų kambario užsiėmimai, darbų mugė „Karjeros dienos“, Keliautojų klubo susitikimai ir kelionės, „Tarptautinė vakarienė“, kurią organizavo KTU Tarptautiškumo plėtros departamentas.

Dėl COVID-19 pandemijos Nóra kaip ir viso pasaulio studentai pavasario semestrą studijavo nuotoliniu būdu. Ar ši patirtis buvo labai sunki toli nuo namų gyvenančiai studentei? Ji teigia, jog visiškai ne.

„Nepaisant sunkumų, kilusių mokantis internetu, mano patirtis buvo absoliučiai teigiama – vyko užsiėmimai ir atsiskaitymai, rengėmės pristatymus. Bendruomenė neiširo vien dėl to, kad ne visi esame tame pačiame kambaryje“, – sako Nóra.

Mergina džiaugiasi studijomis KTU ir jau rekomendavo universitetą keliems savo pažįstamiems.

„Aš tikiu, kad KTU taps vis populiaresnis, nes universitetas sukuria idealią aplinką asmeniniam ir profesionaliam tobulėjimui“, – sako Nóra.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku