Kviečiame susipažinti su Aurimu Bieliausku

Svarbiausios | 2017-04-03

Kviečiame susipažinti su Aurimu Bieliausku. Pristatysime jaunąjį mokslininką, jo darbą bei pasiekimus. Baigęs vidurinę Kaune, Aurimas pastaruosius dešimt metų dirba KTU Sintetinės chemijos institute. Kaip gan dažnas lietuvis, mokslininkas sportuoja. Dar jaunystėje svajojęs apie krepšinio karjerą, Aurimas neapleidžia krepšinio aikštelės ir šiais laikais bei vakarus leidžia sporto klube. Save darboholiku išvadinęs jaunasis tyrėjas nepraleidžia progos pasimėgauti gamta – grybavimas ir uogavimas vieni jo hobių.

Kas, kaip ir kodėl?

Pradėjus studijuoti universitete, Aurimui pradžioje kilo nemažai abejonių – ar verta. Tad sustabdęs studijas vaikinas jėgas išmėgino kitoje profesijoje, tačiau tuomet noras studijuoti gerokai išaugo. Aurimas grįžo tęsti studijų ir susipažino su dabartiniu moksliniu vadovu prof. habil. dr. A. Šačkumi, kuris įkvėpė jį pasirinkti mokslininko kelią organinių junginių sintezės srityje.

Mūsų pašnekovui darbas organinės sintezės laboratorijoje – vienas malonumas. Aurimas taip pat vadovauja studentams, atliekantiems baigiamuosius darbus. Pradėjęs studijuoti doktorantūroje, mokslininkas buvo apmokytas dirbti su KTU Sintetinės chemijos institute esančia modernia aparatūra, tokia kaip branduolių magnetinio rezonanso bei aukštos rezoliucijos masių spektrometrais. Prie šių modernių tyrimų pridėjus infra-raudonųjų spindulių spektroskopijos duomenis, tyrėjai gali nustatyti daugumos junginių struktūrą.

Spektroskopija tai tyrimo sritis nagrinėjanti elektromagnetinės spinduliuotės ir medžiagos sąveiką. Tuo tarpu konkrečiai branduolių magnetinio rezonanso (BMR) spektroskopija, tai vienas pagrindinių metodų nustatant organinių junginių struktūrą. Šių eksperimentų metu stebima atomų branduolių, kurie patalpinami į labai stiprų bei pastovų magnetinį lauką, sąveika su atitinkamo dažnio papildomu magnetiniu lauku. „Pats asmeniškai naudoju mažiausiai 10-20 skirtingų BMR spektroskopijos eksperimentų, priklausomai nuo junginio sudėtingumo. Norint 100% tikslumu įrodyti vieno junginio struktūrą, kartais tenka skirti net 3-4 paras vien tik eksperimentų atlikimui…“ Spektroskopijos svarbą Aurimas apibrėžia vienu pagrindinių darbo chemijos laboratorijose tikslu – noru tiksliai žinoti galutinį rezultatą, kad ir koks jis bebūtų. „Iš patirties žinau, kad kartais chemija gali pakrypti labai netikėta linkme. Tokie atvejai sudėtingiausi tirti, bet ir patys įdomiausi“ – šypteli pašnekovas.

Šiuo metu Aurimas rengia daktaro disertaciją, kurios preliminarus pavadinimas „Heterociklinių junginių funkcionalizavimas paladžiu katalizuojamų reakcijų pagalba“. Organinių heterociklinių junginių taikymo sritis labai plati: jie dominuoja tarp vaistinių preparatų, yra plačiai naudojami žemės ūkyje, veterinarijos ir medžiagų moksluose. Aurimo disertacijos tikslas – susintetinti naujus N-heterociklinius darinius, įrodyti junginių struktūrą spektroskopijos metodais bei ištirti jiems būdingas savybes.

KTU Sintetinės chemijos institutas atlieka daugybę užsakomųjų sintezės darbų Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių farmacijos įmonėms. Pasirodo, kad visiškai naujo vaisto įvedimas į rinką užtrunka vidutiniškai 10-12 metų, o tam prireikia milžiniškų investicijų. Norint palengvinti šį kelią, būtina įrodyti junginių, kurie pasižymi biologiniu aktyvumu, struktūrą, o pagal tai, keičiant sintezės planą, siekti maksimalių rezultatų.

O kas jaunuolį patraukė laimės ieškoti būtent chemijos pasaulyje?

Dėl pirmųjų žingsnių chemiko karjeros link pašnekovas dėkoja vidurinės mokyklos mokytojai I. Krapaitienei, kuri suteikė gerus pagrindus ir, svarbiausia, sudomino. O dabartinis mokslinis vadovas prof. A. Šačkus suteikė Aurimui galimybę dirbti KTU Sintetinės chemijos institute bei nuolat skatina gilinti žinias chemijos ir BMR spektroskopijos srityse.

Jaunasis mokslininkas džiaugiasi, kad tarp 16 Oksfordo universiteto Chemijos fakultete esančių BMR spektrometrų, Bruker Avance III, 700 MHz – pats rimčiausias. Būtent su šia 2.7 mln. eurų kainavusia įranga Aurimui tenka dirbti kiekvieną dieną. „Pats iki šiol negaliu patikėti, kad dirbu su pasaulinio lygio BMR spektrometru“ – didžiuojasi Aurimas. Šiuo metu Aurimas įgyvendina tarptautinį BMR spektroskopijos projektą tyriamajam BMR metodui patvirtinti. Jame dalyvauja net 52 mokslininkai iš 15 šalių.

Už mokslinį darbą bei pasiekimus Aurimui dar 2015-iais metais buvo įteikta Lietuvos Mokslų Akademijos Theodor‘o Grotthuss‘o stipendija. Doktorantas jau dalyvavo daugybėje chemijos mokslinių konferencijų, o šiemet laukia ir pirmoji BMR spektroskopijos konferencija EUROMAR 2017, vyksianti Lenkijoje. Žinias Aurimas gilino stažuotėse ir kursuose Austrijoje bei Vokietijoje. Kita Aurimo stotelė – Šveicarijoje vyksiantys BMR spektroskopijos kvalifikacijos kėlimo kursai. Jaunųjų mokslininkų gyvenimas tikrai nenuobodus – tenka  aktyviai tobulėti, vis kažką naujo atrasti ir pasaulio pamatyti!

Ateities planai bei ambicijos

Šiuo metu pasaulyje yra vos kelios mokslinės grupės ir mokslininkai, kurie aktyviai vysto BMR spektroskopijos mokslą. Aurimas planuoja ir toliau tobulėti, kad galėtų sukurti ir optimizuoti bent vieną naują BMR spektroskopijos eksperimentą, kuriuo naudotųsi kiti spektroskopijos specialistai.

„Dirbu labai šauniame, draugiškame kolektyve. Nepaisant kelių pasiūlymų iš užsienio universitetų, norėčiau dar ilgam pasilikti būtent KTU“ – prisipažįsta jaunasis tyrėjas. O paklaustas apie darbo krūvį, Aurimas prisimena vadovo pusiau juokais ištartą frazę, kad „… man ir 100 valandų per parą neužtektų norint viską atlikt…“. Visus besidominčius chemija, Aurimas skatina prisijungti ir kartu siekti mokslo aukštumų. Linkime jaunajam mokslininkui sėkmės tiek išsvajotojo BMR eksperimento, tiek rekordinių baravykų paieškose!

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku