Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos inžinerijos studijų programos magistrantė Asta Rimšaitė grįžusi iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje organizuotos stovyklos „Europos verslo reporteris 2016: klimato (r)evoliucija“ tikina, kad visuomenė kol kas nemato ryšio tarp klimato kaitos ir maisto bei tauriųjų metalų kainų kilimo, imigrantų krizės, vandenynų lygio kilimo. Šias ir daugelį kitų problemų penkios studentų grupės stovyklos metu analizavo savo sukurtuose tinklaraščiuose.
– Kodėl nusprendėte dalyvauti tokio pobūdžio stovykloje?, – paklausėme A. Rimšaitės.
– Viena iš priežasčių – noras viešinti aplinkosaugos problemas ir jų keliamas grėsmes mums patiems. Be to, profesionali žurnalistika ir viešoji komunikacija man nauja sritis. Tai buvo tarsi iššūkis, kuris taip pat skatino įsitraukti į šį projektą.
– Ar sudėtinga buvo patekti į šią stovyklą? Minėjote, kad teikusiųjų paraiškas buvo daug, tačiau Universitetą atstovavote tik jūs viena?
– Pagrindinis atrankos kriterijus – studento motyvacija. Kiekvienas kandidatas turėjo pagrįsti, kuo jam artima klimato kaita ar kitos aplinkosaugos problemos, įvardyti didžiausius gyvenimo pasiekimus, renginius, kuriuose teko dalyvauti. Reikėjo taip pat nurodyti vieną iš penkių aplinkosaugos sričių, kurią pageidautum nagrinėti stovyklos metu, ir savo pasirinkimą pagrįsti.
Pasirinkau atliekų tvarkymo temą, kadangi šioje srityje esu labiausiai „pasikausčiusi“. Mano magistrinis darbas bus skiriamas minėtai temai, be to, dirbu kaip projekto inžinierė viename iš universiteto vykdomų aplinkosaugos projektų. Manau, kad būtent studijų metais sukauptos žinios ir dalyvavimas įvairiuose renginiuose bei projektuose užtikrino man sėkmę ir patekau į stovyklą.
– Kokia buvo jūsų stovyklos darbotvarkė?
– Kaip pasakė vienas iš dalyvių: „dirbome jausdami stresą“. Per keturias dienas penkių žmonių komandos turėjo sukurti tinklaraštį. Kiekvieną dieną, nuo ryto iki vakaro klausydavome pranešimų. Tuo pačiu metu turėjome vykdyti pagrindinę užduotį – kurti turinį tinklaraščiui. Informacija ir nagrinėjamos problemos buvo mokslinės, tačiau jas reikėjo pateikti lengvai, suprantamai ir aiškiai. Po vakarienės daugelis dalyvių tęsdavo pradėtus darbus konferencijų salėje, tad ilsėtis nebuvo kada. Maitinomės itin sveiku maistu – vegetarišku, taigi didelio nuovargio nejautėme.
Kokios aktualios aplinkosaugos problemos buvo analizuojamos stovyklos metu?
Nagrinėjome klimato kaitos priežastis bei pasekmes, galimus ateities scenarijus. Lietuvos Respublikos Aplinkosaugos ministerijos Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Satsilė Znutienė pristatė Europos Sąjungos ir Lietuvos klimato kaitos valdymo strategijas, aptarėme Paryžiaus susitarimą, kėlėme probleminius klausimus, kodėl klimato kaitos politiką vėluojama įgyvendinti ir kt. Analizavome, kokį poveikį klimato kaita daro, pavyzdžiui, žemės ūkio sektoriui, kaip klimato kaita susijusi su imigrantų į Europą antplūdžiu bei kitas opias problemas. Visa tai aktualu šiandieną, tačiau dalis visuomenės deja dar per mažai informuota todėl nesuvokia sąsajų tarp minėtų sričių ir klimato kaitos bei aplinkosaugos svarbos.
Stovyklos metu taip pat ieškojome galimų problemų sprendimo būdų. Kalbėjome apie atsinaujinančią energetiką, jai tenkančius iššūkius ir ateities perspektyvas, žaliąjį transportą bei žiedinę ekonomiką.
Stovyklos dalyviai kuriamuose tinklaraščiuose stengėsi suprantamai pateikti galimus aplinkosaugos problemų sprendimo būdus. Stengėmės, kad kiekvienas skaitytojas suvoktų savo veiksmų prasmę ir įtaką kuriant ir įgyvendinant aplinkosaugos politiką.
