Jauniesiems KTU mokslininkams ir tyrėjams – premijų lietus

Svarbiausios | 2019-04-24

Balandžio 16 dieną  Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo pagerbti jaunieji Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai ir tyrėjai, kuriems įteikti laureatų diplomai.

„Didžiuojamės studentais, doktorantais ir jaunaisiais mokslininkais, kurie savo inovatyviomis idėjomis, kruopščiu darbu ir užsispyrimu siekti tikslo, sėkmingai įsijungia į formalių ir neformalių mokslo grupių veiklą ir pasiektais rezultatais garsina Universiteto vardą“, – teigia  KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius Leonas Balaševičius.

Apdovanoti įvairių krypčių tyrėjai

Praėjusių metų jaunosios KTU tyrėjų kartos mokslinė veikla buvo itin rezultatyvi – už 2018 m. mokslo pasiekimus premijomis apdovanoti net 6 jaunieji tyrėjai, atstovaujantys chemijos, matavimų inžinerijos, elektros ir elektronikos inžinerijos mokslų kryptis.

Jaunajai KTU mokslininkei dr. Rasai Keruckienei, dar 2017 m. apsigynusiai disertaciją medžiagų inžinerijos mokslo kryptyje, LMA skyrė premiją už mokslo darbą: „Nauji elektroaktyvūs organiniai junginiai šviesos diodams: sintezė, charakterizavimas ir savybės.

LMA premijos už geriausius jaunųjų mokslininkų ir doktorantų darbus skirtos doktorantams Artiomui Magomedovui ir Ernestui Kasparavičiui už mokslo darbą: „Organines skyles transportuojančios medžiagos: sintezė, stabilumas ir pritaikymas perovskitiniuose saulės elementuose“.

Tarp laureatų rikiuojasi ir už geriausius magistro darbus apdovanotos dvi KTU studentės, šiuo metu jau tęsiančios mokslinius tyrimus doktorantūros studijose.

Elektros ir elektronikos inžinerijos mokslo krypties doktorantė Monika Šimaitytė gavo apdovanojimą už darbą „Paroksizminio prieširdžių virpėjimo epizodų pasiskirstymo laike parametrizavimas“ (darbo vadovas – dr. Andrius Petrėnas).

Tuometinei magistrei, o dabar jau matavimų inžinerijos mokslo krypties doktorantei Birutei Paliakaitei LMA premija skirta už darbą „Prieširdžių virpėjimo f bangų dažnio vertinimas ambulatoriniuose signaluose“ (Darbo vadovas – prof. Vaidotas Marozas).

Už mokslo darbą „Optinių apsaugos nuo padirbinėjimo ženklų difrakcinio vaizdo sintezavimo algoritmo sudarymas ir testavimas“ apdovanotas Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto magistrantas Tomas Klinavičius, kuriam rengiant tiriamąjį darbą vadovavo dr. Tomas Tamulevičius.

Doktorantai dirbo su Vokietijos mokslininkais

Jau anksčiau buvo skelbta apie jaunųjų chemikų – A. Magomedovo ir E. Kasparavičiaus mokslinius tyrimus, kurie vykdyti kartu su visa mokslo grupe.

Kauno technologijos universiteto chemikų komanda drauge su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto fizikais pasiūlė naują požiūrį į perovskitinius saulės elementus. Mokslininkų pasiūlyta nauja sluoksnių formavimo technologija šiuose saulės elementuose gali ne tik sumažinti jų gamybos sąnaudas, kaštus, bet ir prailginti gyvavimo trukmę.

KTU mokslininkų pasiūlyta inovacija yra susijusi su selektyvinio sluoksnio formavimu perovskitiniuose saulės elementuose. Jie susintetino medžiagą, kurios molekulės pačios susiorganizuoja į sluoksnį, lygiai padengiantį skirtingus paviršius. Naujasis elektrodo sluoksnio formavimo būdas yra ne tik efektyvesnis, nes vienodai padengia įvairius paviršius, kas ypač svarbu vystantis saulės technologijoms, bet ir pigesnis.

Perovskitiniai saulės elementai smarkiai veržiasi į priekį saulės energijos technologijų srityje ir konkuruoja dėl efektyvumo su jau įsitvirtinusiomis saulės energijos technologijomis, naudojamomis visame pasaulyje. Svarbus žingsnis šių naujos kartos saulės elementų masinės gamybos link yra efektyvių selektyvių kontaktinių sluoksnių vystymas.

Tyrimo grupės vadovas, KTU profesorius Vytautas Getautis pabrėžia jaunųjų tyrėjų indėlį viso tyrimų proceso metu.

„Paprastai vadovas pateikia mintį, idėją, o doktorantai ją įgyvendina. Šiuo atveju jaunieji mokslininkai ir išgeneravo pačią idėją, ir realizavo ją saulės elementų gamyboje“, – sako V. Getautis.

Saulės elementų gamyboje naudojant monosluoksnio technologiją net tik patiriamos ženkliai mažesnės sąnaudos, bet ir padidinamas elemento veiksmingumas. Patikrinus Berlyne pagaminto saulės elemento kokybę, paaiškėjo, kad jo galios konversijos efektyvumas siekė beveik 18 proc., kas naujai technologijai yra itin geras rezultatas.

Sėkmingo Lietuvos chemikų ir Vokietijos fizikų bendradarbiavimo rezultatai paskelbti aukšto cituojamumo (IF 21,875) žurnale „Advanced Energy Materials“ (“Self‐Assembled Hole Transporting Monolayer for Highly Efficient Perovskite Solar Cells”).

Kadangi tokio pobūdžio perovskitinių saulės elementų tyrimai nebuvo daromi anksčiau ir gali turėti svarbios įtakos šių elementų gamybos procesui, Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ mokslinių tyrimų instituto ir KTU komandos pateikė prašymą patentui gauti. Jau ruošiant šią informaciją KTU Nacionalinis inovacijų ir verslo centras (NIVC) informavo, kad išradimu jau susidomėjo viena Japonijos kompanija. Pradėtos derybos dėl licencijos pardavimo.

Premium WordPress Themes Download
Download Premium WordPress Themes Free
Premium WordPress Themes Download
Download Premium WordPress Themes Free
udemy course download free
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku