Šiais laikais išmaniuoju įrenginiu atliekami veiksmai apima kone visas pagrindines gyvenimo sritis: galime apsipirkti, naudotis žemėlapiais, banko paslaugomis, stebėti, ką veikia mums įdomūs žmonės ar net su jais susipažinti. Remiantis įvairiais tyrimais, mobiliuoju telefonu žmogus vidutiniškai naudojasi daugiau nei 4 val. per dieną, o perbraukia, baksteli ir atlieka kitus veiksmus maždaug 2617 kartų per dieną – vidutiniškai kas 33 sekundes! Nepanašu, jog tendencijos keisis, todėl ir švietimo sistemoje atsirandančios išmaniesiems įrenginiams pritaikytos skaitmeninės naujovės tampa vis populiaresnės.
„Turime atrasti būdą, kaip mokymąsi visą gyvenimą paversti įprasta praktika, o įgūdžių atnaujinimas turi tapti norma“, – įsitikinęs Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas, KTU garbės daktaras Klausas Schwabas.
Mobilus telefonas gali būti puiki priemonė savo pasiekimams fiksuoti ir dalintis jais su kitais. Prieš pusmetį KTU įdiegta neformaliojo ugdymo naujovė – skaitmeniniai ženkliukai skirti paprasčiau, greičiau ir efektyviau kaupti įrodymus apie savo ugdytas kompetencijas ir visa tai leidžia fiksuoti mobiliajame telefone.
Tai palengvina gyvenimą tiek planuojančiam savo karjerą, tiek darbdaviui, kuriam išsirinkti tinkamą kandidatą, atsižvelgiant vien į standartinį CV ar darbo pokalbį, yra nelengvas uždavinys. Pati skaitmeninių ženkliukų metodologija gimė JAV, kur ja pradeda naudotis jau darželinukai, tuo tarpu Lietuvoje šis savo kompetencijų aplanko skaitmenizavimas žengia pirmuosius, bet labai svarbius žingsnius.
Pasak KTU Karjeros ir ugdymo centro (KUC) vadovės Linos Slavickaitės, skaitmeninių ženkliukų technologijos poreikis atsidaro siekiant KTU studentams sudaryti sąlygas efektyviau kaupti, pildyti ir nuolat atnaujinti savo kompetencijų aplanką. Studentai gali rinktis iš daugybės veiklų, tad prireikia vis daugiau laiko rinkti tam tikrus įrodymus už dalyvavimą, o kartais tai padaryti tampa sudėtinga, todėl ir motyvacijos gali pritrūkti.
„Šiandien studentai vis aktyvesni, bet laiko paroje nedaugėja, tad visada natūraliai kyla klausimas, „Kas man iš to, kad čia dalyvausiu?“. Įprastai gali gauti sertifikatą ar padėką, bet dažnai jie neturi didelio „svorio“ ar net universiteto patvirtinimo, o šiuo atveju darbdavys, naudodamas skaitmeninę technologiją, gali patikrinti skaitmeninio sertifikato tikrumą, nes juose yra generuojami unikalūs kodai“, – sako L. Slavickaitė.
„Be to, ir patį studentą motyvuoja galimybė stebėti savo progresą, matyti konkrečius užfiksuotus pasiekimus, dalintis jais socialinėje erdvėje, o visų svarbiausia – su geidžiamos darbovietės atstovais“.
Kaip tai veikia?
Pasak L. Slavickaitės, naudotis skaitmeninių ženkliukų technologija itin paprasta – tereikia parsisiųsti mobiliąją programėlę telefone „Badge Wallet“ ar prisijungti internetu „Badgecraft.eu“ platformoje. Dalyvaudamas įvairiose veikloje turi susirasti QR kodą ir jį nuskenuoti bei atlikti užduotis, patvirtinančias dalyvavimą konkrečioje veiklose. Pačią sistemą generuoja ir valdo KTU darbuotojai, tad kylant klausimams visuomet galima kreiptis ir pasikonsultuoti.
„Unikalu tai, jog studentas sudalyvavęs veikloje neprivalo kiekvieną kartą spausdinti sertifikato ir turėti jį fiziškai vienoje vietoje, nes viskas yra vartotojo telefone – skaitmeninėje piniginėje (angl. Badget wallet), kurioje yra sukaupta informacija apie įgytas kompetencijas, o esant poreikiui galima atsispausdinti naujausią sertifikato versiją“, – aiškina L. Slavickaitė.
Nauda ne tik studentams
KUC vadovės teigimu, kuriant skaitmeninių ženkliukų sistemą viskas buvo vertinama itin kruopščiai ir atsargiai, išanalizuotas galimybių spektras, todėl dabar KTU siūlo šią technologiją pabandyti ir organizacijoms tam, galėtų pačios įvertini procesus, kuriamą vertę.
„Juk įmonės eina koja kojon su savo srities inovacijomis, o mes galime parodyti su kokiomis inovacijomis koja kojon žengia studentai – būsimi šių įmonių komandų nariai“, – sako L. Slavickaitė.
Ji pabrėžia, jog naujas skaitmeninis standartas leidžia darbdaviams realiai įvertinti turimus kandidato įgūdžius ir būti tikriems, kad nurodytose veiklose jis tikrai dalyvavo, įgijo reikiamas kompetencijas.
„Dalyvaudamas įvairiose veiklose studentas kuria savo kontaktų tinklą, įgyja patirties, prisiima atsakomybę, bet kai reikia žengti į darbo rinką, tokios patirties įrašymas į CV prie skyrelio „kita“ gali likti nepastebėtas, o pokalbio metu darbdavys arba tiki, jog turite minimas kompetencijas, arba ne. Naudojant skaitmeninius ženkliukus labai paprasta patikrinti turimų skaitmeninių sertifikatų tikrumą“, – aiškina L. Slavickaitė.
Populiariausia veikla – savanorystė
KUC vadovė džiaugiasi, kad vis daugiau studentų naudojasi galimybe gauti skaitmeninius ženkliukus ir patys domisi, ar už dalyvavimą atitinkamose veiklose galės gauti ženkliuką. Veiklos gali būti labai skirtingos, tačiau šiuo metu studentų gretose pirmauja savanorystė.
„Savanoriavimas tokiuose didžiuliuose renginiuose kaip KTU „WANTed“ karjeros dienos, kurios šiais metais sulaukė net 9 tūkst. lankytojų, suteikia studentams neįkainojamos patirties, tad džiugu, kad dabar galime šią patirtį aiškiai įvardinti ir patvirtinti skaitmeniniu ženkliuku. 150 studentų, kurie gavo ženkliukus dalyvaudami KTU „WANTed“ karjeros dienų veiklose jau yra pranašesni darbo rinkoje prieš tuos, kurie tokia galimybe nepasinaudojo“, – sako L. Slavickaitė.
Ji ragina tokiais pasiekimais ir įgytomis kompetencijomis aktyviai dalintis socialiniuose tinkluose, nes būtent ten vyksta aktyvios darbuotojų paieškos.
Naujas CV standartas?
L. Slavickaitė pripažįsta, kad ši skaitmeninė naujovė sulaukia įvairių reakcijų dėl žaidimą primenančio formato, vis dėlto jos teigimu nereikėtų painioti žaidybinimo elementų turinčios programėlės su žaidimu.
„Tikslas yra sudominti ir įtraukti, tad natūralu, jog procesas yra žaismingas, bet, kitaip nei žaidime, faktai yra realūs“, – pabrėžia L. Slavickaitė.
Pasak jos, ateityje be tokių vizualiai patrauklių sprendimų neišsiversime ir kuriant savo CV, nes dėl spartesnio gyvenimo tempo, vis didėjančio informacinio srauto, itin svarbu faktus pateikti struktūruotai ir vizualiai patraukliai, viskas turi tilpti į vieną lapą, jei norime, kad į mūsų CV būtų atkreiptas dėmesys.
„Darbdavys užmetęs akį į Jūsų CV turi per 3 sekundes suvokti, kur yra jūsų stiprybės, tad aiškus išdėstymas, grafinis atvaizdavimas yra būtinas, o ženkliukai šį vaidmenį ateityje turėtų atlikti puikiai“, – sako L. Slavickaitė, primenanti, kad dalijimasis savo pasiekimais socialiniuose tinkluose, kaip neformaliuose savo CV, turėtų tapti tiesiog įpročiu.
„Jau tapo įprasta dalintis informacija, kad šiuo metu esi oro uoste ir ruošiesi atostogauti ar kad pietums valgei skanų mėsainį, bet gali pasidalinti ir tuo, jog ką tik skaitei pranešimą mokslinėje konferencijoje arba išklausei puikų seminarą po kurio žinai, kaip efektyviau valdyti laiką, įgyvendinti projektus ar investuoti“, –pavyzdžius pateikia KUC vadovė.
Daugiau informacijos apie skaitmeninius ženkliukus galima rasti čia.