Kartu ji jaučia atsakomybę savo pavyzdžiu parodyti, kad moterys gali sėkmingai kurti pažangius sprendimus chemijos, inžinerijos ir biomedicinos srityse, aktyviai dalyvauti tarptautinėje mokslo bendruomenėje ir siekti aukščiausio lygio rezultatų. „Man ypač džiugu būti tarp devynių Baltijos šalių mokslininkių, kurių mokslinė veikla ir pasiekimai buvo įvertinti šiuo apdovanojimu. Tokie apdovanojimai suteikia galimybę palyginti skirtingas tyrimų kryptis ir pamatyti, kiek daug reikšmingų ir perspektyvių mokslinių idėjų šiuo metu vystoma Baltijos šalyse“, – sako A. Pupiūtė.
Spalio 1 d. Taline vykusi ceremonija doktorantei tapo galimybe susipažinti su kitomis mokslininkėmis, išgirsti apie jų tyrimus ir pasidalyti savo patirtimi. „Iš apdovanojimų grįžau su dar didesne motyvacija tęsti pradėtus darbus, nes tokie renginiai primena, kad kasdienis mokslinis darbas, nors dažnai reikalauja daug kantrybės ir atkaklumo, yra pastebimas ir vertinamas“, – pasakoja ji.
3D karkasai žmogaus audinių modeliavimui
A. Pupiūtės doktorantūros tyrimai susiję su funkcinių 3D pluoštinių polimerinių karkasų kūrimu žmogaus audinių in vitro modeliavimui. Ši tyrimų kryptis svarbi todėl, kad tradiciniai 2D ląstelių kultūrų modeliai negali pakankamai tiksliai atkartoti sudėtingos žmogaus audinių struktūros, jų mikroaplinkos ir ląstelių tarpusavio sąveikų.
Doktorantūros metu A. Pupiūtė sukūrė kelis funkcinius 3D karkasus: dvisluoksnius karkasus žmogaus krūties vėžio ir glioblastomos in vitro modeliams, gradientinės struktūros karkasus kremzlinio audinio modeliavimui bei daugiasluoksnius karkasus osteochondrinio audinio modeliavimui. Kiekvienu atveju karkaso morfologija buvo projektuojama, gaminama ir funkcionalizuojama taip, kad kuo tiksliau atkartotų konkrečiam audiniui būdingą tarpląstelinės matricos struktūrą ir jos pokyčius skirtinguose audinio sluoksniuose.
„Džiaugiuosi, kad studijų metu man pavyko pasiekti užsibrėžtus tikslus ir įveikti karkasų gamybos iššūkius. Palaipsniui nuo paprastesnių dvisluoksnių karkasų buvo pereita prie sudėtingesnių šešių sluoksnių karkasų, kuriuose buvo integruotos kelios skirtingos sluoksnių morfologijos, turinčios tam tikrą funkciją. Man tai yra vienas svarbiausių doktorantūros rezultatų, nes parodo, kad pluoštines medžiagas galima projektuoti ne tik kaip pasyvią ląstelių auginimo terpę, bet ir kaip struktūriškai sudėtingą, konkretaus žmogaus audinį atkartojančią mikroaplinką“, – teigia doktorantė.
A. Pupiūtę pasirinkti šią tyrimų kryptį paskatino siekis fundamentines žinias pritaikyti sprendžiant aktualias biomedicinos problemas. Ją ypač sudomino galimybė projektuoti 3D struktūras, pritaikomas ląstelių elgsenai, gyvybingumui ir proliferacijai tirti. „Ši sritis man atrodo labai perspektyvi ir dėl aiškios praktinės vertės. Pažangesni 3D in vitro modeliai ateityje gali būti naudojami ligų mechanizmams tirti, vaistų ir kitų terapinių priemonių poveikiui vertinti bei naujoms gydymo strategijoms kurti“, – sako A. Pupiūtė.
Tokie tyrimai taip pat prisideda prie pažangesnių alternatyvių metodų plėtros. Vienas ilgalaikių šios krypties tikslų – sukurti patikimesnius žmogaus audinių struktūra paremtus eksperimentinius modelius, kurie galėtų pakeisti, o tam tikrais atvejais sumažinti gyvūninių modelių poreikį.
Mokslinių tyrimų rezultatai
Vienu svarbiausių savo pasiekimų doktorantė laiko nuosekliai išvystytą mokslinių tyrimų kryptį. Sukurti karkasai buvo išsamiai charakterizuoti ir įvertinti biologiniais tyrimais su skirtingomis ląstelių linijomis.
Tyrimų rezultatai buvo publikuoti aukšto lygio žurnaluose (Q1 kvartilės) ir pristatyti tarptautinėse mokslinėse konferencijose. Per doktorantūros studijų laikotarpį A. Pupiūtės mokslinė veikla taip pat buvo įvertinta ne vienu apdovanojimu ir stipendija, tarp jų – Teodoro Grotthuso stipendija. Ji taip pat buvo įvertinta KTU Chemijos mokslo krypties komiteto už aktyvią doktorantūros veiklą bei gavo Lietuvos mokslo tarybos paramą už studijų rezultatus.
