Mokslinė patirtis Latvijoje: KTU doktoranto Luko Dvylio atradimai laboratorijoje ir už jos ribų

Stažuotė Latvijos organinės sintezės institute Lukui Dvyliui tapo galimybe išbandyti naujus laboratorinius metodus, pasisemti patirties iš kitų mokslininkų ir atrasti Latvijos gamtos bei kultūros įvairovę.

Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) chemijos krypties doktorantas Lukas Dvylys tris su puse mėnesio praleido stažuodamasis Latvijos organinės sintezės institute Rygoje. Čia jis dirbo su nauja laboratorine įranga, gilino cheminių junginių sintezės ir gryninimo žinias bei dalijosi patirtimi su kolegomis. O savaitgalius skyrė Latvijai pažinti: lankėsi įspūdingose gamtos vietose, istoriniuose objektuose ir atrado ne vieną įsimintiną kampelį.

Mokslinė patirtis už įprastos laboratorijos ribų

Idėja vykti į stažuotę gimė 2025 m. birželį, o po keturių mėnesių Lukas jau išvyko į Rygą. Iki stažuotės jis visą laiką dirbo laboratorijoje KTU Santakos slėnyje, todėl darbas Latvijoje suteikė galimybę pažvelgti į įprastus procesus iš kitos perspektyvos.

Sklandžiai įsilieti į naują aplinką padėjo koordinatorius. Jis ne tik supažindino su darbo vieta, bet ir padėjo tvarkyti dokumentus, paaiškino, kaip gauti instituto praėjimo kortelę, pristatė cheminių reagentų paėmimo ir grąžinimo tvarką bei supažindino su saugos reikalavimais.

Organinių druskų sintezė ir nauji tyrimų metodai

Pagrindiniai Luko darbo uždaviniai buvo susintetinti ir išgryninti seriją organinių druskų. Pagrindinė tokių junginių taikymo sritis – biovaizdinimas.

Biovaizdinimas (angl. bioimaging) – tai metodas, skirtas vizualizuoti biologinius procesus bei struktūras realiuoju laiku ląstelių, audinių ar viso organizmo lygmeniu. Tokie junginiai turėtų pasižymėti efektyvia emisija ir tirpumu vandenyje. Stažuotės metu atlikus medžiagų savybių tyrimus paaiškėjo, kad užsibrėžtus tikslus pasiekti pavyko.

Savarankiškas darbas ir dalijimasis moksline patirtimi

Stažuotės metu Lukas dirbo individualiai. Laboratorijoje jis turėjo dvi koleges, kurios vykdė visai kitokių medžiagų sintezę. Nepaisant skirtingų darbo krypčių, kolegės visuomet padėdavo ieškant cheminių reagentų ar laboratorinių indų.

„Nors ir dirbome su gana skirtingų junginių sinteze, dažnai padiskutuodavome sintezės ir medžiagų gryninimo klausimais, taip galėdami pasimokyti vieni iš kitų“, – dalijasi Lukas.

Didesnių sunkumų stažuotės metu doktorantui nekilo. Jei nepavykdavo viena ar kita cheminė reakcija, jis galėdavo pasitarti su koordinatoriumi. Daugumą iškilusių sintezės problemų pavyko išspręsti ir savarankiškai, atlikus išsamią mokslinės literatūros analizę.

Latvijos gamtos ir kultūros atradimai

Praktiškai visus savaitgalius Lukas skyrė keliavimui ir Latvijos pažinimui. Kadangi mėgsta gamtą, daugiausia dėmesio skyrė gamtiniams objektams, tačiau aplankė ir žymesnes kultūrines vietas. Tarp didžiausią įspūdį palikusių objektų jis išskiria Vidžemės uolas, Gaujos nacionalinį parką, Kemerų pelkę, Sloko ežero apylinkes ir paplūdimius Rygos įlankoje. Taip pat aplankė Siguldos ir Turaidos pilis, Rygos senamiestį, Juodagalvių namus, Rygos Šv. Petro bažnyčią, Rygos katedrą ir automobilių muziejų. Ypač įsiminė Rygos senamiesčio atmosfera Kalėdiniu laikotarpiu.

Vienas ryškiausių Luko kelionės prisiminimų – Vidžemės uolos, esančios šiaurinėje Latvijos dalyje. Šis akmeningas paplūdimio ruožas išsiskiria ryškios rūdžių spalvos smiltainio uolomis, kuriose jūros vanduo per daugybę metų išgraužė olas.

„Įėjus į olos vidų ir žiūrint į jūrą susidaro įspūdis, lyg būtum kokioje nors negyvenamoje saloje. Tikrai išskirtinis vaizdas, kurio Lietuvoje nepamatysi“, – pasakoja Lukas.

Ne mažiau įsiminė ir Gaujos nacionalinis parkas. Rudenį ši vieta atsiskleidžia ypatingomis spalvomis, o pasivaikščiojimai upės slėnio šlaitais, grožintis atodangomis ir rudenėjančia gamta, tapo vienu maloniausių kelionės prisiminimų. Šios išvykos metu Lukas taip pat aplankė Siguldos ir Turaidos pilis. Ypač įsiminė senosios Siguldos pilies liekanos, kuriose nėra apšvietimo, todėl prieš patenkant į vidų lankytojams duodamas senovinis žibintas. Pasivaikščiojimas po pilies liekanas su žibintu, pasak Luko, įsimins ilgam.

Tą pačią dieną Lukas aplankė ir Sloko ežerą. Kadangi nebuvo vėjo, ežero paviršius buvo tarsi stiklas, o vandens telkinį gaubė rūkas. Rami atmosfera ir pažintinis takas, vedantis per pelkėtą ežero pakrantę, paliko neišdildomą įspūdį.

Ką verta žinoti prieš vykstant į stažuotę?

Būsimiems studentams Lukas pataria kuo anksčiau pradėti ieškoti apgyvendinimo, kad būtų galima apsvarstyti daugiau alternatyvų. Pasak jo, kartais gali būti išties sunku rasti pusiausvyrą tarp gyvenimo sąlygų kokybės ir kainos, o nuomos kainos Rygoje yra nemažos. Vykstant į naują šalį taip pat verta iš anksto pasidomėti viešojo transporto galimybėmis. Tiesa, pačiam Lukui juo pasinaudoti neteko, nes į stažuotę jis vyko savo automobiliu.

Apibendrindamas savo patirtį, doktorantas pabrėžia, kad stažuotės metu svarbu ne tik įgyti naujų praktinių įgūdžių, bet ir kuo daugiau mokytis iš aplinkinių. Jis pataria aktyviai diskutuoti su kolegomis, ypač turinčiais didesnę mokslinę patirtį, nes tokie pokalbiai suteikia vertingų žinių, kurias vėliau galima pritaikyti tolesnėje mokslinėje veikloje. Taip pat verta atkreipti dėmesį į naują laboratorinę įrangą ir ieškoti galimybių ją pritaikyti sugrįžus į savo įprastą darbo aplinką. Galiausiai Lukas ragina nepamiršti ir laisvalaikio, skirti laiko šalies pažinimui bei pasinaudoti galimybe aplankyti vietas, kurioms kasdienybėje galbūt neatsirastų laiko.

Projektą „Smegenų vaizdinimui skirtų naujų organinių spinduolių, pasižyminčių ilgomis emisijos trukmėmis, sintezė ir savybės (SYNERGISM)“ Nr. S-LLT-24-4 finansuoja Lietuvos mokslo taryba, įgyvendindama bendradarbiavimo tarp Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Kinijos Respublikos (Taivano) Nacionalinės mokslo tarybos ir Latvijos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos bendrų lėšų programą.