R. Venskutonis. Jei draudžiame kanapę, uždrauskime ir automobilius

Svarbiausios | 2019-04-09

Kas yra kanapė? Tiesiog augalas, žmonijai žinomas jau dešimtis tūkstančių metų.

Kažkas net suskaičiavo, kad yra 25 tūkst. būdų panaudoti kanapę. Ir dauguma jų – labai naudingi žmogui. Tačiau mums šis augalas kliūva dėl vieno jame esančio psichotropinį poveikį turinčio junginio – tetrahidrokanabinolio (THC). Dėl šio junginio bet kokią kanapę (o taip, jų yra labai įvairių veislių) nurašome narkotikams, taip užtrenkdami duris pasiimti naudą, kurią gali suteikti šis augalas. Kodėl neiname kitu keliu: pasveriame riziką, bet neprarandame naudos?

Tapatinti bet kokią kanapę su narkotikais yra didžiausia klaida, daroma pastaruoju metu viešojoje erdvėje diskutuojant apie platesnio pluoštinės kanapės panaudojimo įteisinimą. Taip, yra kanapių veislė, vadinamosios narkotinės kanapės (JAV pagal naują 2018 m. gruodžio mėn. priimtą įstatymą ji vadinama tiesiog marihuana), turinčios didelį kiekį psichotropinio junginio. Tačiau yra ir kitų veislių kanapės, – pas mus vadinamos pluoštinėmis, kitur „pramoninėmis“, – kuriose šio junginio kiekis toks mažas, kad, pabandę parūkyti Lietuvos laukuose augančių kanapių, greičiau apsinuodysite dūmais, nei apsvaigsite.

THC baimė – šaukštas deguto medaus statinėje

Kanapės gamina junginius, kanabinoidus, turinčius įtakos biologinei žmogaus organizmo endokanabinoidų sistemai. Kanapėse identifikuota per šimtą kanabinoidų, iš kurių tik vienas – THC – turi psichotropinį poveikį. O nemažai kitų, kurie buvo iki šiol tirti, gali turėti teigiamą poveikį mūsų organizmui. Pagrindinis kanabinoidas, kurio daugelyje kanapių veislių susikaupia daugiausia, – kanabidiolis (CBD). Būtent apie jo naudą sveikatai kalbama daugybėje publikacijų rimtuose moksliniuose žurnaluose.

Kanapių taikymas medicinoje problemų nekelia – jų naudojimas gydymo tikslais įteisintas daugelyje pasaulio šalių. Kai kuriuos preparatus su kanapių junginiais, gavus gydytojo išrašytą receptą, galima įsigyti vaistinėje.

Kliūtys statomos pluoštinių kanapių panaudojimui maisto ir maisto papildų gamyboje. Pluoštinių kanapių įstatyme juodu ant balto parašyta, kad pluoštinės kanapės gali būti auginamos tik pluoštui, sėkloms arba sodininkystei. Nustatyta, kad jose gali būti ne daugiau kaip 0,2 proc. THC.

Įstatymų leidėjų dėmesiu kanapės skųstis negali – jos įtrauktos į narkotinių medžiagų konvencijos sąrašus jau 1961 m. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąraše esančios kanapės, kanapių derva, kanapių ekstraktas ir tinktūros bei jose randamas THC junginys laikomi narkotinėmis medžiagomis, kurių gaminimas, laikymas ir vartojimas gali nusiųsti tiesiai į belangę.

Nepamatuotas draudimas pamatuotam poveikiui

Ką iš tiesų toks kiekis THC, koks nustatytas Pluoštinių kanapių įstatyme, reikštų, jei išdrįstume įteisinti platesnį pluoštinių kanapių panaudojimą – maistui ir maisto papildams? Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, koks šio psichotropinio junginio kiekis turi svaiginamąjį poveikį žmogaus organizmui. Nustatyta, kad mažiausia poveikį dar galinti turėti THC dozė yra maždaug 2,5–5 mg žmogui per dieną. Remiantis tokiais tyrimais, Vokietijoje įstatymai šiuo klausimu konservatyvūs – leidžiamas THC kiekis viename kilograme kanapių aliejaus yra 5 mg.

Šveicarijoje įstatymai liberalesni – viename kilograme kanapių aliejaus leidžiama THC koncentracija – 20 mg. Vertinant, kiek žmogus galėtų suvartoti tokio aliejaus, sveikam protui akivaizdu, kad psichotropinio THC tame kiekyje būtų daug kartų mažiau nei mažiausioje poveikį turinčioje dozėje. Alkoholio ir cigarečių, kurių pilna parduotuvėse, poveikis kur kas žalingesnis nei pluoštinės kanapės. Tad kai, neįsigilinus į šias ypatybes, siūloma taikyti 0 mg normą, dirbtinai uždaromi keliai gaminti labai naudingą produktą.

JAV pernai iš dalies jau išsprendė šį klausimą – priėmė įstatymą, kuris aiškiai atskyrė kanapę (angl. hemp) nuo psichotropinės kanapės (angl. marijuana). Pas mus šios dvi skirtingos kanapių veislės įstatymais vis dar suplakamos į vieną krūvą. Dėl to žmonės praranda galimybę naudoti sveikatai palankų gamtinį produktą, o verslas – galimybes investuoti į pelningą produktą.

Kai mokiausi, į privalomąją rusų literatūros programą buvo įtraukas A. Čechovo apsakymas „Žmogus futliare“. Pagrindinio herojaus moto buvo: „Kad tik kas nors neįvyktų.“ Labai primena kai kuriuos mūsų įstatymų leidėjus: „Geriau nieko nedaryti, nes dar kas nors atsitiks.“

O padaryti reikia štai ką – pasverti riziką ir naudą. Žmonės, vairuodami automobilius, taip pat rizikuoja ir nukenčia – padaro daugybę avarijų. Tai negi uždrausime automobilius? O gal apribokime važiavimo greitį mieste iki 10 km/val., o autostradoje – iki 20 km/val.? Avarijų rizika tikrai sumažės, bet ar apsimokės važiuoti? Daugelyje mūsų gyvenimo sričių reikia pamatuoti riziką, bet neprarasti naudos. Pluoštinės kanapės – ne išimtis. Žinoma, kalbant apie maistą ir maisto papildus, žmogaus sauga yra svarbiausia, tačiau viską galima pagrįsti mokslu, neuždarant kelių vien dėl nežinojimu grįsto įtarumo.

Šaltinis: www.alfa.lt

Download WordPress Themes
Premium WordPress Themes Download
Download WordPress Themes
Download Nulled WordPress Themes
online free course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku