Naujoji mokslininkų karta: CTF doktorantas Lukas Jasiūnas

Svarbiausios | 2017-01-11

Pratęsiame naujosios mokslininkų kartos rubriką su doktorantu 2016 metais prisijungusiu prie cheminės technologijos fakulteto. Pristatome Luką Jasiūną, Organinės chemijos katedros pirmo kurso doktorantą. Baigęs mokyklą Vilniuje akademinės laimės dar 2010-siais metais mūsų pašnekovas patraukė ieškoti į Skandinaviją. Žemyninėje Danijos dalyje praleido 6 metus. Pirmieji ketveri – mechanikos inžinerijos bakalaurui įgyti. Pradėjęs nuo produktų dizaino bei 3D prototipavimo, galiausiai Lukas pasirinko atsinaujinančios energetikos specialybę. Nors, tiesą pasakius, visi trys galimi pasirinkimai: inžinerinis dizainas, automatika bei atsinaujinančios energijos technologijos pašnekovui pasirodė labai įdomūs. Galiausiai taip ir gavos, kad bakalauro metu vos sutilpo į 240 ECTS kreditų limitą.. „Norėjosi viską išmokti bei sužinoti“, – prisimena Lukas. Magistrantūros metu ypač sudomino moksliniai tyrimai, eksperimentai. Šiluminės energijos bei procesų inžinerijos programoje jaunuolis įniko į modernaus biokuro gamybos subtilybes. 

Atgal į Lietuvą su tikslu atrasti bei tobulėti

Dar nuo bakalauro laikų Lukas ieškojo galimybių grįžti atgal į Lietuvą. Doktorantūra pasirodė puikus momentas būtent tam. Susisiekus su profesoriais bei kontaktiniais asmenimis keliose Lietuvos institucijose, KTU studentui paliko geriausią įspūdį. Ypač dėl to, kad buvo lengva suderinti doktorantūros darbo tematiką bei suteiktos puikios darbo sąlygos. Pašnekovas suskubo paminėti ir pozityvią KTU atmosferą bei plačias čia dirbančių specialistų pažiūras. 

Paprašytas palyginti studijų aplinką Danijoje bei KTU Lukas susimąsto: „Dar visai neseniai tesugrįžau…“,- šypteli vaikinas. Tačiau kelis panašumus įvardija gan greitai: aktyvus mokslinio vadovo ir katedros palaikymas bei atviras komunikacijos pobūdis vienija patirtis trijuose institutuose.

Kaip teigiamą panašumą pašnekovas pamini ir mokslinio kūrybiškumo laisvę – studentai skatinami ieškoti bei tobulėti savo mokslo srityse. „Buvau maloniai nustebintas ir tuo, kad KTU nėra biurokratiška institucija – skeptiškai tikėjausi neatpainiojamo popierizmo, apie kurį karts nuo karto tenka girdėti Lietuvos universitetuose. Su tuo susidurti dar neteko – prašymai bei formos pildomos internetu, viskas patogu ir greita.“

Skirtumų, be abejo, taip pat yra. Vienas esminių – doktoranto statusas. Danijoje doktorantas yra mokslo institucijos darbuotojas, o Lietuvoje – studentas. Nors čia tai neturi daug įtakos, Danijoje, bent jau finansiškai, kur kas patraukliau būti universiteto darbuotoju. Prakalbus apie finansus – tai dar vienas ryškus skirtumas. Atsižvelgiant į gyvenimo kaštus dvejose šalyse, Danija, nors ir laikoma „brangia“ šalim, suteikia daugiau finansinės laisvės doktorantūros laikotarpiu. O tai, pašnekovo nuomone, gali sumažinti streso lygį bei įgalinti daugiau žmonių siekti mokslų daktaro laipsnio.

Vis knieti sužinoti, o kaip gi su darbo sąlygomis užjūryje? „Kaip ir Lietuvoje, taip ir užsienyje – labai priklauso nuo konkretaus universiteto ir netgi mokslinės grupės sugebėjimų užsitikrinti finansavimą, ryžto dalyvauti projektuose. Jau spėjau įsitikinti KTU „leopardiškais“ įgūdžiais šioje strityje – laboratorijos įrengtos ir paruoštos moksliniam darbui“, – atskleidžia Lukas.

Darbas su atsinaujinančiais šaltiniais – švaresnei ateičiai

Tiriamąja veikla Lukas susidomėjo gan atsitiktinai, nors mokslu žavėjosi ilgą laiką. Magistrantūros metu dėmesį patraukė vienas semestro projektų pasiūlymų. Susitikus su vadovu, tuo metu taip pat doktorantu, sukilo entuziazmas – galimybė eksperimentuoti bei prisidėti prie tyrimų jaudino. Taip ir prasidėjo KTU doktoranto kelias mokslo srityje. „Projekto metu pradėjau veiklą biokuro gamyboje. Teko tirti pačią gamybos technologiją, modeliuoti procesus. Biokuro srityje su moksline grupe pavyko parodyti pranašumus panaudojant atliekinį glicerolį gamyboje, taip pat sėkmingai išgavome naftos atitikmenis iš įvairių antros kartos biomasės išteklių, tarp jų ir iš grybų bei jūros dumblių auginimo šalutinių produktų“, – pasakojo jaunasis mokslininkas. Baigęs magistrantūrą Lukas pasirinko tęsti tyrimus aukštesnės vertės bioproduktų sintezės srityje.

Doktorantūros laikotarpiui užsibrėžtas tikslas – efektyviai panaudoti Lietuvoje gausias atliekines žaliavas biopoliuretano sintezei.

O kodėl sudomino būtent poliuretanas? Mūsų pašnekovas greitai paaiškina – poliuretanas supa mus kone visur, ši medžiaga naudojama mūsų automobiliams, baldams paminkštinti, pastatams apšiltinti, medžiagoms klijuoti. Vien Rytų Europoje 2005-siais metais buvo pagaminta virš pusės milijono tonų poliuretano. Šiuo metu poliuretano gamybai naudojami iškastiniai ištekliai arba aliejai (pvz. sojų).  Svarbu sumažinti ir galiausiai panaikinti naftos produktų bei maistinių žaliavų panaudojimą bioproduktų gamyboje. Pastaroji pažiūra aiškiai išreiškiama ir Europos direktyvos – svarbu panaikinti konkurenciją kuo greičiau, kadangi objektyviai atsižvelgdami į neigiamą gyvulinės kilmės produktų poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai, ateityje būsime dar labiau priklausomi nuo tvariai išgaunamų augalinės kilmės maistinių produktų.

Nuoširdi motyvacija – doktorantų kuras

Kolegoms jauniesiems mokslininkams Lukas pataria pasinerti į mokslinę sritį, kuri būtų patiems įdomi bei motyvuojanti stengtis ir asmeniškai tobulėti. „Bėgant metams taip pat išmokau nebijoti permainų: kaip ir kitose gyvenimo srityse, moksliniai interesai su laiku kinta, vystosi“, – sako jis.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku