Kovo mėnesį Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriumi. Pagrindinis susitarimo tikslas – plėsti bendradarbiavimą su Universitete veikiančiu Maisto mokslo technologijų ir kompetencijų centru bei vykdyti bendras veiklas.
„Mūsų centras yra pirmas toks Baltijos šalyse, aprūpintas unikalia pilotine įranga maisto pramonei ir viešajam maitinimui, todėl labai svarbu išnaudoti jo teikiamas galimybes. Džiugu, kad Kauno rajono savivaldybė nusprendė bendradarbiauti ir aktyviai naudotis centro paslaugomis,“ – teigė KTU Maisto mokslo technologijų ir kompetencijų centro direktorė Odeta Brigaitytė.
Pagrindinis visų ateityje planuojamų veiklų tikslas – sujungti mokslinį potencialą su praktiniais mokymais. „Iki šiol centro mokomojoje virtuvėje reguliariai vyko Kauno rajono mokyklų virėjų ir maitinimo įmonių vadovų teoriniai bei praktiniai mokymai. Ateityje numatyta ne tik toliau tęsti įvairius šios srities darbuotojų praktinius seminarus, bet vykdyti ir kitą abipusiai naudingą bei įdomią veiklą“, – sakė Maisto mokslo ir technologijos katedros lektorė Žydronė Valatkevičienė.
Tuo tarpu Maitinimo laboratorijos vadovės Mildos Keršienės teigimu, įvairios bendrai vykdomos veiklos gali atverti naujas galimybes. „Mes turime progą supažindinti Kauno rajono mokyklų technologijų mokytojus ir moksleivius su moderniausia Baltijos šalyse maisto produktų gamybos sistema, vesti pažintines ekskursijas ir integruotas pamokas, vykdyti maisto produktų tyrimus, naujų produktų pristatymus ir organizuoti bendrus renginius“, – apie ateities veiklas kalbėjo M. Keršienė.
Prasidėjusias moksleivių pavasario atostogas Kauno rajono mokyklų virėjos skyrė kvalifikacijos tobulinimui KTU Maisto mokslo technologijų ir kompetencijų centre. Kovo 21 d. aštuoniolika Kauno rajono mokyklų virėjų dalyvavo specializuotuose mokymuose „Sveikatą tausojančių patiekalų gamybos pratybos“.
Mokomajai gamybai buvo pasirinkti įprastiniai maisto produktai: kiauliena, jautiena, paukštiena, lietuviškos daržovės, tačiau buvo išbandytas naujas gamybos būdas – itin lėtas kepimas ir virimas konvekcinėje krosnyje žemoje temperatūroje. O. Brigaitytės teigimu, tai – skandinaviška gamybos technologija, kurios metu pagaminti produktai išsaugo sultingumą, maistines medžiagas, vitaminus ir mineralus.
