KTU Cheminės technologijos fakulteto studentės tyrimas Norvegijoje: kaip iš krevečių nuotekų gimsta tvarūs sprendimai

Taikomosios chemijos programos studentė Brigita Kazlauskaitė šiuo metu atlieka praktiką Narviko Inžinerijos ir Technologijos fakultete. Šios praktikos metu ji dalyvauja projekte, kurio tikslas – iš krevečių perdirbimo metu surenkamo nuotekų vandens išskirti jame ištirpusius baltymus. Vietinė įmonė, su kuria bendradarbiaujama šios praktikos metu, siekia tapti klimatui neutralia iki 2030 metų, o vienas iš svarbių žingsnių šiam tikslui pasiekti – surinkti ir panaudoti šiuos baltymus. Praktikos pradžioje Brigita pradėjo dirbti su standartiniais baltymais ir aminorūgštimis, analizuodama, kokios sąlygos būtinos jų nusodinimui. Vėliau studentė tirs bandinius, gautus iš įmonės. Studentė džiaugiasi, kad praktikos planas aiškus ir gerai struktūrizuotas, o jos kolegos, doktorantė iš Vokietijos Elina Domscheit bei projekto vadovas Espen Johannessen yra supratingi ir profesionalūs.

„Nuo sausio mėnesio atlieku Erasmus+ absolvento praktiką Norvegijos Arkties Universitete (UiT). Apie šią vietą sužinojau visai netikėtai. Diplomų įteikimo šventės metu, pasikalbėjau su dėstytoja, kuri mane nukreipė tinkama linkme. Šiuo metu esu Narvike, mažame mieste Norvegijos šiaurėje, o mano praktika yra mano vadovės doktorantūros projekto dalis. Projekto metu bendradarbiaujame su šaldytas krevetes gaudančia bei parduodančia įmone, kuri siekia iki 2030 metų smarkiai sumažinti anglies dioksido emisijas“, – pasakoja Brigita Kazlauskaitė.

„Mano projekto tikslas – iš krevečių perdirbimo nuotekų vandens išskirti jame ištirpusius baltymus bei kitas naudingas medžiagas, kurias būtų galima panaudoti kuriant maisto papildus ar kitus produktus. Projektas suskirstytas į kelias fazes: šiuo metu su BMR įranga tiriu standartinių baltymų ir aminorūgščių tirpalus, taip kurdama pagrindą tolimesniems tyrimams su realiais mėginiais iš fabriko. Sekantis etapas – sukelti standartinių tirpalų baltymų flokuliaciją keičiant terpės pH ar įmaišant reagento chitozano“, – dalinasi studentė.

Pasak studentės, šis projektas – puikus pavyzdys, kaip chemijos mokslas gali prisidėti prie tvarumo ir žiedinės ekonomikos. Iš pirmo žvilgsnio – tai tik nuotekos, tačiau tinkamai jas ištyrus ir perdirbus, jose galima atrasti vertingų medžiagų, kurios grįžta atgal į ekonomiką kaip produktai.

Kelias į mokslą: kaip pasirinkimas studijuoti Taikomąją chemiją atvedė prie tyrimų

Sprendimas rinktis Taikomąją chemiją KTU nebuvo lengvas. Dar mokykloje Brigita svarstė apie medicinos studijas, tačiau pandemijos laikotarpiu suprato, kad ši sritis jos visgi netraukia. Ieškodama alternatyvų, ji atrado KTU siūlomą Taikomosios chemijos studijų programą.

„Patiko tai, kad studijų programa apima daug skirtingų chemijos sričių – tai man buvo didelis privalumas, nes tuo metu dar nebuvau apsisprendusi, kokia kryptimi norėčiau eiti“, – pasakoja Brigita. Studijų metu B. Kazlauskaitė įsitraukė į mokslinę veiklą, susidomėjo polimerų mokslu ir pradėjo praktikuotis vienoje iš KTU Cheminės technologijos fakulteto laboratorijų.

Anot Brigitos, pirmi studijų metai universitete nebuvo lengvi. Dėl pandemijos didelė dalis paskaitų ir laboratorinių darbų vyko nuotoliu, trūko bendravimo ir praktinio darbo. Be to, ji pateko į GIFTed talentų akademiją, todėl turėjo sustiprintus matematikos ir medijų filosofijos modulius. Studentė pasakoja, kad atsirado ir papildomų pareigų, todėl krūvis buvo nemažas. Vis dėlto, Brigita teigia, kad jeigu ji galėtų sugrįžti į pirmą kursą, stengtųsi į viską reaguoti šiek tiek ramiau.

Brigita pasakoja, kad su Erasmus+ mainų programa ji studijavo Prancūzijoje bei atliko praktiką Suomijoje. Šias galimybes susirasti, pasirinkti ir suderinti jai padėjo Cheminės technologijos fakulteto dėstytojai.

Gyvenimas virš poliarinio rato ir patarimai kitiems studentams

Pasakodama vėl apie gyvenimą virš poliarinio rato, Brigita teigia, kad tai tikrai ne kasdienė studento patirtis. „Tik atvykus reikėjo įsigyti batus su spygliais, skirtus ėjimui per ledą, norint saugiai grįžti namo“, – teigia studentė. Nors Narvikas – mažas miestas ir trūksta kai kurių dalykų, kurių tikrai apstu Lietuvoje, gamta čia išties stulbinanti. Savaitgaliais Brigita nepraleisdavo progos kartu su kolegomis organizuoti žygius kalnuose. Taip pat išvykos į miestelius Atlanto pakrantėje irgi buvo puiki atrakcija, o giedromis naktimis nepraleisdavo progos dar ir pažiūrėti pro langą, nes ne kartą pavykdavo pamatyti Šiaurės pašvaistę.

„Labai skatinu visus studentus pasinaudoti Erasmus+ galimybėmis – tiek studijoms, tiek praktikai. Jeigu nežinote nuo ko pradėti – pasistenkite pasikalbėti su savo dėstytojais ar administracija, jie tikrai padės. Būtent vienas pokalbis man pačiai padėjo atrasti šią praktiką Norvegijoje ir todėl galiu pasisemti vertingų idėjų bei įgyti neįkainojamos patirties“, ­– sako Brigita.