Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedra jau daugiau nei 75-erius metus sprendžia problemas, susijusias su vandens, oro, kietųjų atliekų tarša ir ruošia specialistus, kurie gebėtų spręsti problemas, susijusias su gyvenimo kokybės gerinimu. KTU pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti aplinkosaugos inžinerijos specialistus ir tik vėliau panašias studijų programas pradėjo vykdyti kitos šalies aukštosios mokyklos.
Gruodžio 4 d. jubiliejų šventusiai katedrai kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, kuris taip pat yra ir Universiteto garbės daktaras, linkėjo toliau sėkmingai dirbti, būnant pirmose eilėse sprendžiant aplinkosaugos klausimus.
Parengė tūkstančius inžinierių
Vienas iš svarbiausių sėkmingos katedros veiklos rezultatų – jos absolventai. Per 75-erius metus katedra išugdė daugiau nei 2500 miestų sanitarijos, vandenvalos ir kanalizacijos, aplinkosaugos inžinierių.
Katedra sėkmingai dirba ir mokslinėje srityje. Pastaraisiais metais daugiausiai dėmesio buvo skirta mokslinių problemų sprendimui, taikant pažangiosios oksidacijos metodus teršalų skaidymui, siekta nanopluoštus pritaikyti filtracijai, gilintasi, kaip sąvartynuose susikaupusias atliekas panaudoti medžiagų išgavimui ir energijos gamybai. Viena iš naujausių sričių, kuriai norima skirti dar daugiau dėmesio tiek studijų, tiek mokslo srityse – biotechnologijos.
Pasak KTU Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjo Lino Kliučininko, aplinkosaugos problemų aktualumas kinta: „Jeigu anksčiau išskirdavome aplinkos oro taršos problemas, tai šiandien jau kalbame apie patalpų oro taršą. Taigi, kinta reikalavimai ir aplinkosaugos specialistams.“
Jubiliejaus proga surengtoje diskusijoje, kurioje dalyvavo verslo ir viešojo sektoriaus atstovai, buvę ir esami studentai, aptarta, kokių kompetencijų šiandien reikia rengiamiems studentams ir kokios jų įsidarbinimo galimybės.
Dėmesys biotechnologijoms
Diskusijos dalyviai sutarė, kad geras aplinkosaugos specialistas negali būti tik siauros srities: jis turi gebėti spręsti vandens ir oro taršos bei atliekų tvarkymo problemas. Pirmaisiais metais studentai turi įgyti bendrųjų žinių ir gebėjimų, o paskutiniaisiais, rengdami baigiamuosius darbus, turi gilintis į pasirinktą sritį.
Aplinkos inžinerijos ketvirto kurso studentė Lina Staskevičiūtė patikino, kad būtent praktikos metu ji ėmė gilintis į vandenvalos problemas ir planuoja baigiamąjį bakalauro darbą rengti šioje srityje: „Pirmieji studijų metai suteikė bendrą supratimą apie aplinkosaugos problemas. Daug dėmesio buvo skiriama chemijai, kuri man labai patinka“.
Studentės nuomonei pritarė katedros absolventė Irena Ligeikienė, šiuo metu dirbanti bendrovėje „Sanitas“. „Sistemingai pateiktos aplinkosaugos ir chemijos žinios padėjo lengviau suprasti darbo specifiką“, – sakė I. Ligeikienė.
Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas pasiūlė daugiau dėmesio studijų ir praktikos procese skirti naujoms sritims, pavyzdžiui, biotechnologijoms. „Alytuje būtų galima steigti laboratoriją, kurioje necheminiais būdais kenksmingos medžiagos būtų paverčiamos nekenksmingais produktais. Mūsų įmonė yra suinteresuota ne tik sąvartynų kasyba, bet ir maisto bei pramonės išskiriamų atliekų tvarkymu“, – teigė jis.
Specialistus reikia „užsiauginti“
Dar vienas klausimas, kuris kėlė diskusijas – jaunųjų aplinkosaugos specialistų praktikos ir įsidarbinimo galimybės.
Bendrovės „Traidenis“ technikos direktoriaus Gintaro Vinikaičio, taip pat dalyvavusio diskusijoje, teigimu, jeigu praktikai priimtas studentas, kuris nori sužinoti, išmokti ir patobulėti, pateikia bent penkis klausimus – didelė tikimybė, kad jis sudomins įmonės vadovą ir, galbūt, atlikęs praktiką, liks dirbti įmonėje.“
Kita problema, į kurią diskusijos dalyviai atkreipė dėmesį – darbo vietų skaičius įmonėse. Lietuvos įmonėse dažniausiai dirba vienas aplinkosaugininkas, kurio darbo stažas siekia apie 20 metų, taigi, jaunam specialistui įsitvirtinti nėra lengva. Kita vertus, įmonės noras dirbti nekenkiant aplinkai labai priklauso nuo vadovo. Jeigu šis supranta būtinybę tausoti aplinką, tuomet aplinkosaugininko darbo vieta bus sukurta ir išlaikyta.
Aplinkosaugos specialistų įsidarbinimo problemas pasiūlyta spręsti „užsiauginant“ būsimuosius darbuotojus. „Vertėtų pagalvoti apie sutarčių su studentais sudarymą nuo jų studijų pradžios“, – mano įmonės „Kauno vandenys“ generalinio direktoriaus padėjėjas Vaidas Pocius.
KTU.EDU straipsnis.
