Iš Marijampolės kilusi Dovilė Bubnytė nebuvo ta, kuri nuo pat mažens sakė savo tėvams, kuo norėtų būti užaugusi. Dovilė būdama šešerių pradėjo mokytis groti Fortepijonu. Alumnė pasakoja, kad aplinkiniai juokaudavo, jog ši bus menininkė, nors ji pati fortepijono pamokas laikė tik pomėgiu. Vėliau augant po truputį pradėjo ryškėti dalykai, kurie Dovilei mokykloje labiausiai patiko. Kaip alumnė pasakoja, pirmiausia ją sudomino anglų kalba, vėliau biologija ir galiausiai aštuntoje klasėje pradėjo patikti chemija. Dovilė prisimena, kad Marijampolėje mokėsi dvejose mokyklose. Iki aštuntos klasės D. Bubnytė mokėsi Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje (vėliau ji tapo Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazija). Įgijusi vidurinį išsilavinimą, alumnė pradėjo mokytis Marijampolės Sūduvos gimnazijoje. Tais mokslo metais, Dovilė svarstė studijuoti mediciną, tačiau būdama dešimtoje klasėje pradėjo lankyti neakivaizdinę jaunųjų chemikų mokyklą ,,Pažinimas‘’. Tai padėjo jai labiau domėtis tokiomis studijų kryptimis, kurios yra susijusios su chemija ir biochemija. Dovilė taip pat prisimena, kad pamėgti chemiją jai padėjo jos mokytoja Violeta Januškaitienė, kuri įtaigiai sugebėdavo per savo pamokas perteikti mokiniams žinias apie chemiją. Apie savo sėkmės istoriją papasakoti paprašėme pačios Dovilės Bubnytės.
– Kaip pasirinkote studijas KTU? Ar tai buvo pirmas noras? O gal galimybė nerti į „nežinomus vandenis“?
– KTU nebuvo pirmas numeris mano norų sąraše, tačiau per labai mažą balų skirtumą aš neįstojau į Vilniaus universiteto Biochemijos studijų programą. Nors ir KTU mano pasirinkimų sąraše nebuvo pirmoje vietoje, tačiau nesijaučiau, jog nerčiau į „nežinomus vandenis“ galiausiai sužinojusi, kad būtent čia ir įstojau“. Tais metais, kuomet aš rinkausi, kur stoti, mano vyresnė sesuo mokėsi magistrantūros studijų programoje KTU. Būtent iš jos buvo girdėti geri atsiliepimai tiek apie patį universitetą, tiek apie Cheminės technologijos fakultetą. Tai mane paskatino pasirinkti studijuoti KTU Maisto mokslo ir technologijų bakalauro studijų programą.
– Kokie didžiausi iššūkiai kilo studijuojant? Ką darytumėte kitaip, jei vėl būtumėte pirmakursė?
– Turbūt kaip dažnas bakalauro studijų studentas susidūriau su laiko planavimo ir tinkamų sau paskaitų konspektų pasiruošimo iššūkiais. Kadangi per mano bakalauro metus mus užklupo COVID pandemija, teko išmokti, kaip sutelkti dėmesį ir klausytis paskaitų bei mokytis esant namų aplinkoje. Jeigu dabar pati būčiau pirmakursė pirmas dalykas, kurį stengčiausi sau įskiepyti nuo pat pradžių tai savi-discipliną. Ne visada gali turėti motyvacijos mokytis, norint pasiekti užsibrėžtų tikslų. Tokiais momentas gelbsti stiprios vidinės disciplinos turėjimas. Dažnai yra kartojama studentams, kad reikia stengtis nepasilikti laboratorinių darbų ataskaitų, referatų ar grupinių darbų paskutinėms semestro savaitėms. Tai yra tikra tiesa. Man užteko taip padaryti vieną pirmo kurso semestrą, jog vėliau visais kitais metais pradėjau ruoštis viskam iš anksto. Stresas kurį tenka paskui patirti, kaip nesusidėlioji tų darbų tinkamai semestro eigoje ir bandai suspėti viską paruošti paskutinėmis dienomis, tikrai būna didelis.
– Kitas dalykas, kurį pati pradėjau daryti vėlesniais bakalauro studijų kursais, tačiau kitiems rekomenduočiau pradėti tai padaryti anksčiau, tai yra ruoštis pačiam savo paskaitų konspektus arba persidaryti pagal save būtent tuos, kuriuos dažniausiai pateikia dėstytojas. Išankstinis pasiruošimas, padeda lengviau ir greičiau įsiminti informaciją. Aš pati asmeniškai naudojau Cornell ir Mind mappind konspektų ruošimo metodus, bet kiekvienam pirmakursiui siūlyčiau atrasti jam labiausiai individualiai tinkamą.
– Dar vienas įprotis, kurį vertėtų padaryti, tai susipažinti su paskaitos informacija prieš jai įvykstant, tai palengvina sekimą pačios paskaitos ir labiau padeda ties naujos informacijos suvokimo aspektu.
– Kas lėmė, jog po Maisto mokslo ir technologijų bakalauro pasirinkote Medicininės chemijos magistrantūros studijų programą?
– Besimokydama bakalauro studijų programoje, antrame kurse supratau, kad technologiniai mokslai nėra ta sritis, kurioje tikrai norėčiau dirbti. Kadangi esu toks žmogus, kuris nemėgsta pradėtus darbus patraukti į šoną jų neužbaigus, išsikėliau sau tikslą – baigti Maisto mokslo ir technologijų programą ir pakeisti savo studijų kryptį magistrantūros metais. Medicininės chemijos studijų programą pasirinkau žinodama, kad ji yra vykdoma tarp dviejų Lietuvos universitetų: KTU ir LSMU. Dėl šios priežasties studentams suteikiama galimybė įgauti ne tik chemijos mokslo srities žinių, bet ir biologijos.
– Kaip sekėsi magistrantūros studijos? Ar turėjote galimybę išvykti į kitas šalis ir semtis tarptautinės patirties?
– Žiūrint bendrai magistrantūros studijų metai sakėsi labai gerai, aišku buvo ir iššūkių. Man reikėjo studijuojant užpildyti spragas, kurios atsirado dėl to, jog pakeičiau studijų kryptį po bakalauro baigimo. Taip pat nusprendžiau pasirinkti Organinės chemijos katedrą, siekiant sėkmingai vykdyti savo magistrantūros baigiamąjį projektą (MBP). Tą dieną, kai reikėjo rinktis MBP temą, aš susidomėjau doc. Vidos Malinauskienės siūloma tema, todėl ir katedrą reikėjo pasirinkti atitinkamą. Mano pasirinkimas nulėmė tai, kad aš turėjau išmokti viską apie organinę sintezę praktiškai nuo nulio. Tačiau, būtent dėl šios temos pasirinkimo, pasinaudojus ERASMUS+ Traineeship, turėjau galimybę išvykti semtis tarptautinės patirties į Vokietiją. Mano baigiamasis projektas buvo vykdomas bendradarbiaujant kartu su Daugiadisciplinių mokslų Makso Planko instituto Chromatino žymėjimo ir vaizdinimo moksline grupe, kuriai vadovauja dr. Gražvydas Lukinavičius.
– Papasakokite plačiau apie tai, ką veikiate dabar?
– Šiuo metu esu doktorantūros studentė Daugiadisciplininių mokslų Makso Planko institute ir dirbu nanobiofotonikos departamente, kuriam vadovauja Nobelio premijos laureatas Stefan W. Hell. Iš tiesų būtent šiame departamente, dirba ir mano magistrantūros baigiamojo projekto vadovas dr. Gražvydas Lukinavičius, kuris pasiūlė po studijų baigimo prisijungti prie jo Chromatino žymėjimo ir vaizdinimo mokslinės grupės. Mokslinė grupė, kuriai aš atstovauju, yra orientuota į biologiškai suderinamų fluorescensinių chromatino žymenų kūrimą, kuriuos būtų galima pritaikyti gyvų ląstelių super-skiriamosios gebos mikroskopijai.
– Projektas, kurį šiuo metu vykdau yra susijęs su nukleino rūgščių (DNR ir RNR) žymėjimu. Norint sėkmingai atlikti nukleino rūgščių žymėjimą, reikia sukurti biologiškai suderinamus fluorescuojančius zondus ir būtent viena iš sudedamųjų mano projekto dalių yra tokių junginių sintezė. Mano susintetinami nauji žymenys savo struktūrose turi specifinius fluoroforus, kurie įgalina gyvų ir fiksuotų ląstelių vaizdavimą pasitelkiant super-skiriamosios gebos mikroskopijos metodus. Šie fluorescuojantys dažikliai labai dažnai susiduria su pralaidumo pro ląstelės membraną problema, kurią savo projekte bandau išspręsti. Taip pat planuoju praplėsti ir taikinių sritis, kurias būtų galima pažymėti chromatine. Tai leistų surasti naujus metodus biomolekulių ženklinimui ir suteiktų informacijos apie kofaktorių ar jų analogų vaidmenį fermentiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja nukleino rūgštys (DNR ir RNR).
– Kaip įgytos žinios universitete praverčia kasdienėje veikloje?
– Galėčiau įvardinti nemažai būdų, kaip pritaikau universitete įgytas žinias, bet yra keletas tokių, kurie pakankamai dažnai pasikartoja atliekant įprastas kasdienio gyvenimo veiklas. Iki bakalauro studijų baigimo, retai kada nuspręsdavau perskaityti maisto produktų etiketes apsipirkinėjant prekybos centre, tačiau dabar besirinkdama produktus peržvelgiu ir kokią maistinę vertę jie man atneš. Dabar žinau, ką reiškia atitinkami maisto produktų ženklinimo simboliai. Tinkamai subalansuotos dietos svarba kiekvieno žmogaus organizmui yra vienas iš dalykų, kurį man įdiegė bakalauro studijos.
– Kitas įprotis, kuris atsirado po magistrantūros studijų baigimo, prieš pradedant vartoti iki tol nenaudotus naujus vaistus, reikia perskaityti visą jų informacinį lapelį bei kitą su jais susijusią informaciją, kuri mano nuomone yra svarbi. Ne vien, kad žinočiau kada ir kaip reikia vartoti vaistinę medžiagą bei kaip dažnai, tačiau koks jos pusinis periodas, po kiek laiko galiu tikėtis, jog pasireikš vaisto terapinis poveikis bei kokių šalutinių poveikių galiu tikėtis ir koks jų atsiradimo dažnumas. Visa ši informacija yra labai naudinga, norint užtikrinti, jog paskirta vaistinė medžiaga suteiks tokį terapinį poveikį, kokio tikimasi.
– Ką patartumėte jauniems žmonėms, kurie dar studijuoja universitete ir neįsivaizduoja, ką veiks baigę studijas?
– Pirmiausia, nesijausti, kad jie atsilieka nuo kitų savo grupės draugų, kurie tiksliai žino arba jau yra suplanavę, ką veiks po studijų baigimo. Tokiems jauniems žmonėms patarčiau nepamiršti lavinti ir savo minkštąsias kompetencijas, kurios yra svarbios nesvarbu kokį jie karjeros kelią galiausiai pasirinks. Norėčiau juos paskatinti prisijungti prie bent vienos iš daugelio KTU organizacijų, nes užmegztos pažintys bei įgautos patirtys jose, gali praversti bandant sukurti savo tolimesnius planus po baigimo. Aš pati studijų metais, buvau narė bei iždininkė KTU Studentų Mokslinėje Draugijoje, tai buvo vieta, kurioje ne tik galėjau atsipalaiduoti po paskaitų, bet tai buvo vieta, kurioje galėjau gerinti savo komandinio darbo, lyderystės, problemų sprendimo ir jų priėmimo kompetencijas.
– Skatinu nepraleisti KTU organizuojamų „KTU Wanted“karjeros dienų, nes tai puiki galimybė iš arčiau susipažinti su įvairių įmonių atstovais ir taip net atrasti vietą, kurioje būtų galima dirbti. Taip pat rekomenduočiau išnaudoti KTU mentorystės programas. Aš turėjau Akademinę mentorę doc. Vidą Malinauskienę, kuri labai padėjo nurodant kryptį bei kaip žengti pirmuosius žingsnius mokslo pasaulyje. Rekomenduoju išvykti su ERASMUS+ į užsienį, nesvarbu ar tai būtų vasaros praktika, ar absolvento praktika, ar studijos semestrui. Galiausiai rekomenduoju nebijoti priimti sprendimų, kurie galbūt galėtų gąsdinti, nes tai gali nuvesti teisinga kryptimi.
Dovilės Bubnytės LinkedIn paskyra: https://tinyurl.com/457rnb9a
Daugiau informacijos apie Maisto mokslo ir technologijų bakalauro studijas: https://tinyurl.com/yfptj4dv
Daugiau informacijos apie Medicininės chemijos magistrantūros studijas: https://tinyurl.com/3wkw294y
Daugiau susijusių naujienų apie alumnę: https://tinyurl.com/bdd8r66f
