Atkreipdami į džinsų gamyboje patiriamą žalą aplinkai KTU studentai kviečia prisidėti prie kasmetinio iššūkio – mėnuo be džinsų

Svarbiausios | 2019-03-15

„Šok iš džinsų“ – kaip ir kasmet kviečia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų specialybės studentai. Artėjančios Žemės dienos proga siūlo 30 dienų iššūkį, kuriuo skatins kasdienėje aprangoje atsisakyti džinsų ir gerai apsvarstyti naujų pirkimą, mat jų gamybos procesai ypač žalingi aplinkai.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjo ir vieno iš projekto iniciatorių Lino Kliučininko, šis iššūkis – puikus būdas atkreipti dėmesį į pasaulyje vyraujančias aplinkosaugos problemas. O praėjusių metų rezultatai ir studentų susidomėjimas projektu tai tik patvirtino.

„Mėnuo be džinsų – projektas, kurį inicijuojame jau antrus metus iš eilės. Skleisdami žinią ir skatindami dalyvavimą jame siekiame supažindinti visus su šio stilingo drabužio gamybos keliamomis grėsmėmis. Juk džinsams pagaminti išnaudojami išties dideli gamtiniai resursai. Pirmiausia, medvinės auginimui reikia labai daug vandens (25 tūkst. kg medvilnės), jai auginti naudojama daug trąšų ir pesticidų – pastarieji išnaikina daug ir naudingų vabzdžių. Tad, kodėl gi nepabandžius sumažinti šių skaičių?“, – klausia L. Kliučininkas.

Jo teigimu, verta paminėti, kad daugiausiai auginama genetiškai modifikuota medvilnė, kurios derliaus nuėmimui bei transportavimui sunaudojama maždaug 60 MJ/kg energijos. Tokį kiekį galima išgauti sudeginus 2 m³ gamtinių dujų. Be to, džinsų dažymas taip pat kenkia aplinkai.

„Taip vadinamas „trintų džinsų“ efektas dažniausiai pasiekiamas pasitelkus baliklį. Blukinimo procesas ne tik sutrumpina džinsų gyvavimo laikotarpį, bet ir padidina jų gamybos poveikį aplinkai. O kur dar metalinės sagos, užtrauktukai, odinės ir plastikinės etiketės. Šie elementai labai apsunkina džinsų perdirbimą. Faktai – verčiantys susimąstyti, tad viliamės atkreipti dėmesį“, – pasakoja projekto inciatorius.

Aplinkosaugos technologijos katedros vedėjo teigimu, šią problemą ir žalingą poveikį galima sumažinti: tam padeda mažesnis džinsų pirkimas, jų naudojimas ir inovatyvios, efektyvios technologijos. Viena jų – KTU Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkų pasiūlytas metodas.

„Poveikis aplinkai gali būti sumažintas panaudojant perdirbtus pluoštus, atgautus iš atitarnavusių džinsų ar kitų medvilnės atliekų. Nors toks pluoštas yra silpnesnis, tačiau perdirbtą pluoštą maišant su naujai pagamintu galima pasiekti norimą kokybę. Apskaičiuota, kad perdirbtų džinsų pluošto poveikį aplinkai galima sumažinti apie 30 proc. Būtent tokį metodą pasiūlė ir KTU Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkai. Pradžioje, veikiant azoto rūgštimi yra atskiriami dažai. Vėliau, veikiant organiniais junginiais susilpninamos jungtys tarp pluoštų ir atskiriamas poliesteris. Atgautas medvilnės pluoštas gali būti panaudotas naujiems tekstilės gaminiams formuoti arba pritaikytas kitiems techninės paskirties gaminiams gaminti. Mokslininkai pasiūlė vientisą ciklą, kurio metu susidarę tarpiniai reakcijų produktai taip pat yra atgaunami ir panaudojami pakartotinai”, – pasakoja L. Kliučininkas.

Vis dėlto, jo nuomone, bene didžiausią indėlį galėtume padaryti atsakingiau pirkdami ir dėvėdami džinsus. Šis patarimas ypatingai aktualus jaunimui, kuris yra bene pagrindinis džinsų pirkėjas.

„Kviečiu prisidėti prie studentų organizuojamos akcijos. Jums tereikia vieną kartą nusifotografuoti su sijonu ar kelnėmis, įkelti nuotrauką į socialinius tinklus, pažymėti nuotrauką grotažyme #šokišdžinsų, iššūkį perleisti dviems savo draugams ir būsite prisijungę. Akcija vyks iki Žemės dienos. Prie jos prisijungti kviečiami moksleiviai, studentai, mokslininkai ir visi tie, kuriems rūpi aplinkosauga“, – teigia L. Kliučininkas.

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku