Organiniai termiškai aktyvuojamos uždelstos fluorescencijos (angl. thermally activated delayed fluorescence – TADF) spinduoliai teoriškai gali pasiekti 100% vidinį kvantinį našumą, todėl turi dideles taikymo perspektyvas šviesą emituojančių diodų (angl. organic light emitting diodes – OLED) gamyboje. TADF spinduolių funkciniai sluoksniai kartu pasižymi ir didele fotoliumienscencijos kvantine išeiga (angl. photoluminescence quantum yield – PLQY) ir mažu energijų skirtumu tarp tripletinių ir singletinių būsenų (?EST). PLQY ir ?EST yra svarbiausi parametrai efektyviose OLED technologijose. Kol kas nėra tiksliai žinoma, kaip TADF spinduolių PLQY ir ?EST parametrai priklauso nuo funkcinio sluoksnio struktūrinių savybių. Priklausomai nuo formavimo metodo ir sąlygų, organiniai TADF sluoksniai gali būti amorfiniai, monokristaliniai, polikristaliniai ir dalinio kristališkumo (angl. semi-crystalline), su sudėtingu įtempių pasiskirstymu ir tekstūra (vyraujančia orientacija). Šio darbo tikslas yra ištirti, kokią įtaką organinio spinduolio funkcinio sluoksnio struktūra daro termiškai aktyvuojamos uždelstos fluorescencijos efektyvumui. Kaip TADF spinduoliai bus susintetinti du nauji dekafluorobifenilo junginiai, turintys akridano pakaitalus, jų savybės ištirtos eksperimentiniais ir teoriniais metodais. Vakuuminiais, liejimo ir centrifugavimo metodais iš šių junginių bus suformuoti funkciniai sluoksniai. Šių sluoksnių fotofizikinės savybės bus tiriamos plačiame temperatūrų intervale. Taikant rentgeno spindulių difrakcija paremtus matavimo metodus bus ištirtos suformuotų sluoksnių struktūrinės savybės, išvestos dominančios priklausomybės. Gauti rezultatai bus panaudoti sukuriant efektyvius TADF OLED prototipus.
Projekto finansavimas:
KTU MTEPI fondas
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017-04-01 - 2017-12-31
