Susipažinkite su Vytautu Abromaičiu – jaunuoju Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos katedros mokslininku, intensyviai sprendžiančiu vandens taršos problemas.
„Esu tipiškas kaunietis, tačiau labai myliu gamtą, kurioje dažnai praleidžiu laisvalaikį“ – prisistato Vytautas. Daktaro disertaciją baigiantis rengti jaunasis mokslininkas nekantriai laukia, kada galės užtarnautą poilsį praleisti keliaujant bei atrandant. „Sutiktas rytas švintant saulei, bundanti gamta priverčia atsipalaiduoti ir iš naujo kitaip pažvelgti į gyvenimą“ – sako jaunasis mokslininkas. Akivaizdu, jog būtent meilė gamtai ir paskatino Vytautą pasirinkti tuometines Aplinkosaugos inžinerijos studijas KTU.
Kelionė nuo mokyklinės kuprinės iki baltojo mokslininko chalato
Prisimindamas vidurinės laikus, Vytautas suskumba padėkoti chemijos mokytojai Daimutei Grevienei už kantrybę, paskatinimus, kurie padėjo pamėgti chemiją ir įsisavinti chemijos žinias.
Magistrantūros studijų metu jaunasis mokslininkas aiškiai prisimena pokalbį su tuometiniu katedros vedėju, dabartiniu mokslo prodekanu, Dainiumi Martuzevičiumi, kuris be įprastinių doktorantūros studijų pasiūlė galimybę stažuotis Olandijoje esančiame tyrimų institute. Naujų potyrių bei patirties nuolat ieškantis jaunuolis nedvejodamas priėmė šį pasiūlymą. Padedant doc. dr. Viktorui Račiui, atranka praėjo sėkmingai – Vytautas 4-iems metams išvyko dirbti į Olandijos darnių vandens technologijų ir ekscelencijos centrą Wetsus (angl. European Centre of Excellence for Sustainable Water Technology).
Naujos patirtys bei anekdotai
Patirtį, įgytą studijuojant ir dirbant Olandijoje, Vytautas prisimena tik iš gerosios pusės. Mokslininkas pasidalino iki šiol atmintyje ryškiai įstrigusiu vaizdeliu: pirmoji konferencija, atėjus didžiajai pertraukai visi susėda prie stalų valgyti. Tačiau ant stalo – vien sumuštiniai ir sriuba. Lietuviškų mišrainių bei kitų skanėstų pasigedęs jaunuolis tik vėliau išsiaiškino, kad Olandijoje per pietus įprasta valgyti sumuštinius ir sriubą. Wetsus laboratorijoje Vytautas sutiko daugybę nuostabių žmonių, dirbo su pačia geriausia ir patikimiausia technika bei sulaukdavo profesionalios pagalbos bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje.
Tačiau kuriozų išvengti vis tiek nepavyko – kartą dėl sistemoje susidariusio per didelio slėgio sprogo eksperimentinėje įrangoje sukonstruotos nuotekų surinkimo talpos. „Daug garso ir streso… Laimei viskas baigėsi gerai, darbus tęsėme toliau“ – prisimindamas šypteli Vytautas. Įsiminė ir kelionės automobiliu iš Olandijos į Lietuvą bei atgal. Kartą doktorantą sustabdė Vokietijos pasieniečiai, įtarimą jiems sukėlė lietuviškais numeriais pasipuošęs retro mersedesas. „Po valandą trukusios patikros ir visapusiško automobilio „išpurtymo“, mus paleido“ – juokiasi Vytautas.
Mokslo sritis, atliekami tyrimai bei technologijos subtilybės
Šiuo metu mūsų pašnekovas specializuojasi geriamojo vandens paruošimo bei nuotekų valymo srityse, panaudojant specifines mikroorganizmų kultūras kartu su įprastine aktyvuota anglimi. Ši technologija, kitaip vadinama biologiškai aktyvuota anglimi (BAA), yra paremta aktyvuotos anglies ir mikroorganizmų, kolonizuojančių anglies dalelių paviršių, sąveika. Todėl, anot Vytauto, sistemoje vienu metu lygiagrečiai vyksta teršalų adsorbcija, desorbcija ir biodegradacija. Adsorbcijos metu teršalų molekulės yra sulaikomos aktyvuotos anglies viduje esančiose porose, tuo tarpu pasikeitus sistemos pusiausvyrai nemaža dalis molekulių gali palikti anglies poras ir desorbuotis atgal į skystį. Tuomet teršalai yra lengvai prieinami skystyje arba ant dalelių išorinio paviršiaus prikibusiems mikroorganizmams, kurie organines medžiagas panaudoja kaip maisto šaltinį – vyksta intensyvi teršalų biodegradacija. BAA technologija sulaukia gana nemažai dėmesio, nes tokiu būdu valant nuotėkas nereikia naudoti šarmų, rūgščių ar biocidų. Vanduo valomas tiekiant tiesiog orą iš aplinkos, kuris reikalingas palaikyti gyvybingą aplinką darbštiesiems mikroorganizmams.
Nors BAA pradėta taikyti prieš daugiau nei 40 metų, iki šiol yra gana sunku šią technologiją suvaldyti bei optimizuoti.
Įdomu tai, kad nemažai geriamojo vandens paruošimo ir nuotekų valymo sistemose eksploatuojamų aktyvuotos anglies filtrų ilgainiui dėl mikrobiologinės taršos tampa būtent BAA įrenginiais.
Nepaisant šių sistemų paprastos konstrukcijos ir priežiūros, Vytautas perspėja jog gana sunku nuspėti sistemą, kurioje vienu metu vyksta fiziko-cheminiai ir biologiniai procesai. Mokslininkai bando įvertinti įvairių faktorių, tokių kaip aktyvuotos anglies rūšių, jų fizikinių savybių arba filtruose gyvuojančių mikroorganizmų rūšių įtaką technologiniam BAA pritaikymui ir bendram sistemos efektyvumui.
Švarus vanduo – vaistas gamtai ir žmogui
Nemažai pasaulio mokslininkų pastaruoju metu ypatingą dėmesį skiria sunkiai skaidomais medikamentais užterštų nuotekų valymui.
„Ypač dideli kiekiai šių medikamentų į aplinką patenka iš ligoninių ir nuotekų valyklų, kuriose jie pašalinami neefektyviai“ – teigia Vytautas. Turbūt nedaugelis iš mūsų žino, kad išgėrus įvairius neigiamus simptomus slopinančių vaistų gana nemaža jų dalis iš organizmo kartu su šlapimu patenka į nuotekų tinklus. Kadangi nuotekų valyklose sunkiai bioskaidūs medikamentai pašalinami tik iš dalies, jie gana lengvai pasiekia paviršinius ir gruntinius vandenis, kur kaupiasi grunte arba gyvųjų organizmų riebaliniuose audiniuose. Sunkiai skaidomų medikamentų įtaka ekosistemoms pradėta tirti dar labai neseniai, iki šiol nėra aišku su kokio mąsto problema susiduriama. BAA galėtų tapti vienu iš problemos sprendimo būdų, nes atlikus tyrimus galime pasidžiaugti tuo, kad jau dabar matyti aiškus BAA efektas valant medikamentais užterštą vandenį“, – sako Vytautas. Tačiau jaunasis mokslininkas yra įsitikinęs – reiks dar nemažai laiko praleisti siekiant išsiaiškinti visas šios technologijos subtilybes.
„Vandenvala yra pats paskutinis ir kritinis etapas, kurio metu siekiama galutinai neutralizuoti į aplinką išleidžiamus teršalus. Tad privalome vystyti inovatyvius, ekologiškus bei ekonomiškus sprendimo būdus!“ – nušvinta jaunasis mokslininkas. „Tačiau ir atsakomybė – milžiniška!“, – priduria jis.
Pasiekimai ir potencialas pasiekti aukščiausią lygį
Doktorantūros studijų metu mūsų pašnekovui teko dalyvauti įvairiuose renginiuose, konferencijose, išklausyti įdomių kursų. Tyrimų rezultatus Vytautas pristatė konferencijose ne tik Lietuvoje, bet ir Olandijoje, Belgijoje, Liuksemburge ir Italijoje. Teko gana intensyviai bendrauti ir su vandens paruošimo įmone „Nieuwater“, kuri gamina ultrašvarų vandenį iš buitinių nuotekų valyklos išleidžiamo vandens. Jaunasis mokslininkas didžiuojasi, kad kartu su kolegomis pasiūlyti sprendimai buvo naudingi įmonėje atliekant kasdieninę BAA filtrų priežiūrą.
Olandijoje vandenvalos įmonės atviros inovacijoms, intensyviai bendradarbiauja su universitetais ir tyrimų centrais, daug į tai investuoja. Vytautas prasitaria kad Lietuvoje, kol kas to nėra – bendradarbiavimas su mokslininkais vangus, tačiau situacija nors ir nepakankamai greitai, bet gerėja.
„Lyginant su olandais – pasaulinio lygio vandens paruošimo ir nuotekų valymo „guru“ – atsiliekame visu dešimtmečiu. Visgi tikiu, kad vandenvalos srityje Lietuva gali tapti lyderiaujančia šalimi Europoje. Čia juk tiek daug protingų ir didelį potencialą turinčių mokslininkų“ – svarsto jaunasis mokslininkas. Anot jo, sėkmingo technologijos vystymo atveju, valymo sistemoms įdiegti nereikės didelių investicijų, nebus naudojami brangūs ir kenksmingi chemikalai.
Mokslų vilko patarimai
„Kviečiu visus magistrantus, kurie sieja savo ateitį su mokslu prisijungti prie Aplinkosaugos technologijos katedros ir kurti švarią ateitį kartu. Pas mus doktorantams sudarytos geros sąlygos dirbti ir tobulėti, o draugiški kolegos visada pasiruošę padėti. Visgi lengva nebus, doktorantūros studijos pareikalaus fizinės ir psichologinės ištvermės“ “,- sako Vytautas. Taip pat jaunasis mokslininkas skatina savo būsimus kolegas būti judriems. „Bent metams išvažiuokite stažuotis vakarų Europos universitetuose ar tyrimų centruose. Tokios neįkainojamos patirtys visapusiškai praplečia akiratį“, – sako jis.
