Kaizerslauterno technikos universiteto Dalelių procesų inžinerijos instituto vadovas profesorius Sergiy Antonyuk jau dešimtmetį artimai bendradarbiauja su KTU mokslininkais. Lietuvius puikiai pažįstantis mokslininkas sako, kad Vokietijoje Kalėdų laikotarpis – svarbiausias šeimos laikas metuose.
Dalelių technologijos ir kietųjų medžiagų procesų inžinerijoje kartu dirbantys Kauno technologijos ir Kaizerslauterno mokslininkai susipažino lygiai prieš dešimtmetį Šveicarijoje, Lozanoje vykusioje konferencijoje.
„Su mokslinės grupės „Daugiakomponentės heterogeninės sistemos ir jų taikymo technologijos” tyrėjais, ypač su KTU docente Rasa Šlinkšiene, bendraujame nuo 2011 m., kai susitikome Lozanoje vykusioje konferencijoje-seminare „5th International Granulation Workshop“. Ir šiandien bendradarbiavimas vyksta įvairiose srityse, kai KTU doktorantai atvažiuoja į universitetą atlikti su disertacijos temomis susijusius tyrimus, daug studentų iš KTU atvyksta pagal „Erasmus+“ programą į Kaizerslauterną vasaros praktikos metu“, – pasakoja profesorius.
Kalbėdamas apie Kalėdas Vokietijoje, profesorius sako, kad paprastai šventei ruošiamasi likus 4 savaitėms iki Kalėdų.
„Kiekvieną sekmadienį švenčiamas vadinamasis Adventas. Paprastai kalėdinės mugės atsidaro likus 4 savaitėms iki Kalėdų, viskas nušvinta, pasidaro labai gražu ir smagu. Deja, dėl pandemijos šiemet jų nebus. Kūčios, kaip ir visame katalikiškame pasaulyje, švenčiamos gruodžio 24 dienos vakare. Kalėdos – šeimos šventė, paprastai į svečius nevažiuoja, o švenčia namuose su šeimos ir artimųjų rate“, – pasakoja jis.
Deja, jo teigimu, jau antrus metus iš eilės per Kalėdas dėl pandemijos Vokietija įveda ribojimus, todėl dabar renkasi ne didelės kompanijos su visais giminaičiais, o visi tiesiog pasilieka namuose su šeima.
„Pas mus iprasta prieš porą dienų pastatyti eglutę ir ją papuošti visai šeimai kartu. Vaikai dovanų gauna po eglute gruodžio 25-osios rytą, jas atneša Kalėdų Senelis, kaip čia jį vadina – „Weihnachtsmann“. Taip yra tradicija gaminti arba nupirkti Kalėdų kalendorių (vok. – Adventskalender) – kalendorių su 24 langeliais, kuriuose būna mažos dovanėlės vaikams. Kiekvieną rytą atsidaro vienas langelis, o ten būna paslėptas saldainis arba mažas žaisliukas. Vaikams ši tradicija labai patinka“, – sako S. Antoniuk.
Kalbėdamas apie Naujuosius Metus, profesorius sako, kad vokiečiai dažniausiai eina į svečius ir dovanų nedovanoja. Čia, kaip ir Lietuvoje, pagrindinis įvykis – fejerverkai, o eglutė tampa šiek tiek antraeiliu dalyku.
„Kalėdos – pati svarbiausia, didžiausia ir ilgiausia pagal laisvų dienų skaičių šventė Vokietijoje. Kalėdų renginys ir šventinė nuotaika nepriklauso nuo to, ar tikite Kristaus gimimu, ar ne, ši šventė daugeliui yra svarbi šeimos tradicija, o ne religinė šventė. Laikas su šeima, tėvais, eglute, žaidimai su vaikais, kalėdinės pasakos ar filmukai, kalėdiniai saldumynai ir tradicinis maistas, išvyka į kalėdinę mugę“, – svarbiausias Kalėdų dalis vardina profesorius.
Jo teigimu, bene smagiausias laikas – būtent kalėdinės mugės, kur gausybė linksmybių – karštas vynas (vok. – Glühwein) ir keptos dešrelės (Bratwurst), taip pat saldumynai, vaikam – karuselės.
„Manau, kad tokių didelių, spalvingų ir turtingų kalėdinių mugių bei tokios jų įvairovės, niekur kitur nėra. Žinoma, jei labai pasiseka, per Kalėdas didelis džiaugsmas būna sulaukti sniego. Tačiau dėl pandemijos jau antri metai, kai dauguma žmonių pasigenda renginių, trūksta šventinės nuotaikos, šurmulio, ne taip džiugina ir papuoštos miesto eglutės. Per praėjusias Kalėdas po 20 val. buvo draudžiama išeiti į lauką, nebuvo leidžiama eiti pas tėvus“, – sako profesorius.
Jis liūdnai konstatuoja, kad šiais metais Vokietijoje vietų ligoninėse skaičius – 3 kartus didesnis nei pernai ir ligoninės jos jau dabar beveik perpildytos, todėl tikėtina, kad per Kalėdas vėl bus įvestos griežtos ribojimo bendrauti taisyklės.
„Panašu į tai, kad ne tik Kaizerslauterne, bet ir daugelyje kitų miestų dėl labai sunkios pandemijos padėties bus atsisakyta kalėdinių mugių ir kitų bendrų masinių švenčių tradicijų“, – neabejoja mokslininkas.
Kalbėdamas apie tradicinius patiekalus, profesorius teigė, kad tai priklauso nuo regiono.
„Paprastai visi žino apie saldų brandintos tešlos su džiovintais vaisiais Kalėdų pyragą – Christstollen. Bet tinkamai jį paruošti namuose sunku, todėl dažniausiai yra perkama. Pas mus čia, Kaizerslauterne, Kalėdoms taip pat gaminamas labai panašus sultingos, sunkios mielinės tešlos, pyragas „Stohlen“, kuris būna gausiai apibarstyta cukraus pudra, iškeptas su daug prieskonių, razinų, riešutų ir cukruotų vaisių. Jo ovali forma simbolizuoja į vystyklus suvyniotą kūdikėlį Jėzų“, – sako su KTU mokslininkais dirbantis S. Antonyuk.
Jo teigimu, tuo tarpe Hamburge kepamos „Berlyno spurgos“ – spurgos su uogiene, kurios kepamos aliejuje keptuvėje. Vokietijoje taip pat labai populiaru kepti žąsį, kuri patiekiama su bulvių salotomis, troškinti raudonuosius kopūstus su virtomis dešrelėmis, ir žinoma – šveicariško sūrio „Raclette“ ragavimo ritualas.
„Be abejo, karštas saldus raudonas vynas su citrusiniais vaisiais, cinamonu ir įvairiais prieskoniais – neatsiejama Kalėdų dalis ir visada geriamas kalėdinėse mugėse, o taip pat dažnai Kalėdoms gaminamas namuose. Žinoma, yra ir nealkoholinis atitikmuo – sulčių punšas su tais pačiais prieskoniais. Taip pat yra gerai žinoma karšto punšo versija su lydytu cukrumi, kuris geriamas laikantis įmantrių ruošimo taisyklių ir vadinamas „Feuerzangenbowle“ – apie vokiškas gėrimų tradicijas pasakoja profesorius.
