Lietuvos mokslininkai rugsėjo pabaigoje aktyviai įsitraukė į Lietuvos sezoną Prancūzijoje, pristatydami naujausius šalies mokslinius laimėjimus gyvybės mokslų ir onkologijos srityse. Rugsėjo 25–26 dienomis Lietuvos Respublikos ambasadoje Prancūzijoje surengtoje mokslinėje konferencijoje dalyvavo daugiau nei 30 mokslininkų iš Lietuvos universitetų. Ši konferencija sulaukė plataus susidomėjimo – mokslininkai atvyko net iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Valstybinio patologijos bei Inovatyvios medicinos centrų ir kitų mokslo bei verslo institucijų. Mokslininkai dalijosi tyrimų rezultatais ir kėlė diskusijas apie naujas mokslinio bendradarbiavimo galimybes.
„Cheminės technologijos fakulteto dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose yra ypač svarbus, nes tai suteikia galimybę pristatyti fakulteto tyrimų pasiekimus tarptautiniu mastu ir užmegzti naujas mokslines bei industrines partnerystes“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslo prodekanas dr. Tadas Prasauskas.
Tarptautinio bendradarbiavimo plėtra
Vienas pagrindinių konferencijos tikslų buvo sustiprinti Lietuvos ir Prancūzijos bendradarbiavimą, siekiant plėtoti partnerystes su prestižiniais tarptautiniais „Pasteur“, „Curie“ ir Smegenų institutais, kadangi vizito metu turėjo galimybę juos aplankyti. Lietuvos mokslininkai konferencijos metu lankėsi ir Paryžiaus skaitmeninės sveikatos ekosistemos centre PariSanté Campus, Paryžiaus metropolio universitetinių ligoninių susivienijimo AP-HP klinikinių tyrimų ir inovacijų departamente. Šios institucijos yra populiarios ne tik mokslinių tyrimų pasiekimais, bet ir pažangiomis inovacijomis sveikatos apsaugos sektoriuje, todėl Lietuvos tyrėjams glaudesnių ryšių užmezgimas, ilgalaikis jų išlaikymas yra pagrindas, norint kuo sėkmingesnių rezultatų „ateities tyrimuose“ gyvybės mokslų srityse.
„Fakulteto bendruomenė skiria ypatingą dėmesį gyvybės mokslams, nes atlieka tarpdisciplininius tyrimus medicininės chemijos, biomedicininių medžiagų ir pramoninės biotechnologijos srityse, tokiu būdu prisidedant prie inovacijų vaistų kūrimo bei regeneracinės medicinos. Šios sritys ne tik atitinka Europos Sąjungos ir nacionalinius sveikatos prioritetus, bet tuo pačiu leidžia fakultetui prisidėti prie tarptautinių programų, taip stiprinant Universiteto įvaizdį pasauliniu mastu. Žinoma, svarbu skleisti ir tokią žinią, jog Cheminės technologijos fakulteto tyrėjų turima kompetencija leidžia jungtis prie tarptautinių konsorciumų, orientuotų į inovatyvių mokslinių tyrimų gyvybės ir sveikatos mokslų srityje vykdymą“, – akcentuoja KTU CTF prodekanas dr. Tadas Prasauskas.
„Vizitas buvo turiningas, tiek naujomis pažintimis tiek ir naujomis žiniomis bei įspūdžiais. Susipažinome su mokslininkais ir inovacijų kūrėjais ne tik iš Prancūzijos, bet ir gyvybės mokslų novatoriais iš Lietuvos. Prancūzija yra stipri savo mokslo ir inovacijų kultūra turinti labai pažangias, tarptautiniu mastu pripažintas, mokslo institucijas, kurios yra vienos iš lyderių pasaulyje įvairiose vėžio tyrimų ir apskritai gyvybės mokslų srityse. Vizito tikslas buvo užmegzti naujus ryšius bei pradėti plėtoti bendradarbiavimą“, teigia KTU CTF vyriausiasis mokslo darbuotojas, regeneracinės medicinos biomedžiagų, polimerinių nano/mikrostruktūrų ir 3D pastolių gamybos ekspertas dr. Edvinas Krugly.
Lietuvos mokslininkų indėlis Europos tyrimų erdvėje
Konferencijoje buvo nagrinėjamos galimybės bendradarbiauti Europos Sąjungos programose, tokiose kaip „Europos horizontas“, kuri siūlo dideles galimybes tyrėjams įgyvendinti ambicingus mokslinius projektus. Taip pat ypač daug dėmesio buvo skirta ES misijai „Vėžys“, kurioje siekiama sukurti inovatyvius sprendimus šios ligos prevencijai ir gydymui. Lietuvos tyrėjų prisidėjimas prie šios misijos padėtų stiprinti šalies mokslinių tyrimų ekosistemą ir gerinti vėžio gydymo paslaugas tiek Lietuvoje, tiek Europoje.
Apsilankymai žymiuose Prancūzijos moksliniuose institutuose suteikė galimybę Lietuvos mokslininkams tiesiogiai susipažinti su vietinių tyrėjų darbu bei inovacijomis. Tokie susitikimai ne tik gali praturtinti mokslininkų žinių bagažą, bet ir padėti kurti potencialias bendradarbiavimo idėjas, apimančias ne tik mokslinius tyrimus, bet ir technologijų perdavimą, inovacijų diegimą bei mokslinės bazės stiprinimą.
Lietuvos mokslininkų bendradarbiavimas su Prancūzija atveria plačias galimybes Lietuvos mokslininkams įtvirtinti savo pozicijas Europos mokslinių tyrimų erdvėje. Partnerystė su Prancūzijos tyrimų lyderiais simbolizuoja svarbų Lietuvos žingsnį tarptautiniame mokslo pasaulyje, užtikrinant, kad šalies tyrėjų pasiekimai gyvybės mokslų srityje būtų vertinami ir pripažinti užsienyje.
