Pereiti prie turinio

Vasaros stažuotė Vokietijoje: Gabrielė Juraitytė apie mokslinę praktiką, patirtį laboratorijoje ir keliones

Svarbiausios | 2025-10-28

KTU Taikomosios chemijos bakalauro programą baigusi Gabrielė Juraitytė šiuo metu studijuoja jungtinėje LSMU ir KTU magistrantūros programoje – Medicininė chemija. Vasarą ji pasinaudojo galimybe atlikti praktiką Vokietijoje – Makso Planko tarpdisciplininių mokslų institute Getingene. Gabrielė tris mėnesius gilino žinias nanobiofotonikos departamente, Chromatino žymėjimo ir vaizdavimo grupėje, vadovaujamoje dr. Gražvydo Lukinavičiaus.

Praktika garsiajame Makso Planko institute

Gabrielė į praktiką vyko kartu su grupioke Roberta Kuneikyte. „Studijų metais puikiai sutarėme ir nusprendėme, kad būtų smagu išvykti kartu į Erasmus+ praktiką. Pasiteiravome, ar priimanti institucija galėtų priimti dvi studentes iš Lietuvos – sulaukėme teigiamo atsakymo, todėl nieko nelaukusios pateikėme paraiškas“, – džiaugiasi Gabrielė.

Dar prieš išvykdama ji domėjosi fluoresuojančių žymenų, skirtų biomolekulių žymėjimui ir biologinių procesų stebėjimui, tyrimais. Iki tol studentei teko dirbti tik su fluoresencinėmis savybėmis nepasižyminčiais antibakteriškai veikiančiais junginiais, todėl ši patirtis tapo puikia proga praplėsti žinias norimoje tyrimų srityje.

„Kadangi norėjau vasarą praleisti prasmingai, kreipiausi į savo akademinę mentorę dr. Vidą Malinauskienę, kuri pasiūlė keletą variantų. Vienas jų buvo Makso Planko tarpdisciplininių mokslų institutas – šis pasiūlymas iš karto sudomino“, – pasakoja studentė.

Įgytos žinios ir nauji įgūdžiai

Praktikos metu Gabrielė sintetino fluoresuojančius žymeklius, skirtus specifinės DNR žymėjimui, ir taikė juos fluorescencinėje mikroskopijoje. Junginių struktūros identifikavimui naudojo spektroskopinius bei spektrometrinius metodus, t.y. branduolių magnetinį rezonansą (BMR) bei masių spektrometriją (MS).

Studentė taip pat išmoko dirbti su „Flash“ chromatografijos įranga bei didelio efektyvumo skysčių chromatografijos (HPLC) analitinėmis bei preparatinėmis  sistemomis, skirtomis junginių išskyrimui ir gryninimui. Ląstelių vaizdinimo tyrimuose ji taikė besisukančio disko konfokalinę mikroskopiją.

„Atvykus į institutą man buvo paskirtas doktorantas, kuris pristatė projektą, su kuriuo dirbau visos stažuotės metu. Reguliariai bendravau su grupės vadovu, aptardavome darbo eigą, rezultatus ir kylančius iššūkius. Stažuotės pabaigoje surengėme projekto pristatymą, kurio metu su moksline grupe aptarėme galimus problemų sprendimo būdus ir tolimesnes tyrimo kryptis“, – pasakoja Gabrielė.

Išvykdama į Vokietiją ji turėjo daugiau patirties sintetinės chemijos srityje, tačiau biologiniai tyrimai buvo naujovė. „Labai džiaugiuosi, kad galėjau susipažinti su gyvų ir fiksuotų ląstelių tyrimo metodais, išbandžiau konfokalinę mikroskopiją“, – priduria ji.

Pažintis su Vokietijos kultūra

Laisvalaikiu Gabrielė kartu su kitais Erasmus+ studentais keliavo po Vokietiją. Ji aplankė didžiuosius šalies miestus – Berlyną, Hamburgą, Miuncheną, Kelną ir Frankfurtą, taip pat mažesnius – Niurnbergą, Hanoverį ir kitus.

„Didžiausią įspūdį paliko Bavarijos Alpių regionas. Kartu su kitais studentais iš Lietuvos įkopėme į aukščiausią Vokietijos viršukalnę – Cūgšpice (vok. Zugspitze). Itin sužavėjo ir Kelno katedra, Harco nacionalinis parkas, Drakono tarpeklis Eizenacho mieste bei daugybė kitų vietų“, – prisimena Gabrielė.

Eibsee ežeras, matomas nuo Zugspitze viršukalnės
Eibsee ežeras, matomas nuo Zugspitze viršukalnės

Patarimai būsimiems Erasmus+ praktikantams

Gabrielė rekomenduoja prieš išvykstant pasimokyti bent pagrindinių vietinės kalbos frazių.
„Nors anglų kalba padeda susikalbėti daugelyje situacijų, kartais vietinis žodis ar frazė labai praverčia“, – teigia ji.

Paklausta, ką svarbiausia parsivežė iš šios patirties, studentė atsako: „Akademinės žinios, naujos pažintys – ne tik tuo momentu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje, bei, žinoma, kultūriniai įspūdžiai, leidžiantys geriau pažinti šalį, kurioje teko stažuotis.“