Pandemijos sąlygomis dalijimasis gerąja patirtimi tarptautiniu mastu nenaudojant nuotolinių technologijų, o vykstant gyvai, tapo iššūkiu. Tačiau rugpjūčio 22 – 28 ir rugsėjo 5 – 18 dienomis KTU Cheminės technologijos fakulteto lektorius dr. Tadas Dambrauskas lankėsi Čekijoje ir Slovakijoje siekdamas pasidalinti gerąja patirtimi ir aptarti studentų praktikos galimybes tiek pramonės sektoriuje, tiek universitete.
Silikatų technologijos pramonė laukia praktikantų
Čekijoje įsikūrusi „Liapor“ gamykla gamina keramzitą t.y. ypač lengvas degto molio granules. „Beveik 60 metų veikianti įmonė nuolat atnaujinama ir didžioji dalis gamybos yra pilnai automatizuota, t.y. visą gamybos procesą, nuo žaliavų paruošimo iki produktų supakavimo, prižiūri ir valdo tik 7 darbuotojai,“ – pasakoja dr. Tadas Dambrauskas.
Keramzito granulės gaminamos tik iš molio, kuris yra degamas krosnyje maždaug 1100 – 1200 °C temperatūroje. Nors gamyboje reikalinga aukšta degimo temperatūra, tačiau lyginant su daugeliu užpildų, keramzitas yra ekologiška ir aplinkai draugiška medžiaga. Ji dažniausiai naudojama įvairių statybinių produktų (betoninės grindys, mūro gaminiai, surenkami laiptai, lubos ir balkonai) gamybai, tačiau šiuo metu vis labiau populiarėja keramzitą panaudoti „Žaliųjų stogų“ įrengimui.
„Įmonėje galima susipažinti ne tik su keramzito gamyba, bet ir jo panaudojimu blokelių ar net namų sienų gamybos technologija. O specialiai įrengtoje šiuolaikinėje kokybės kontrolės laboratorijoje, atliekama produktų kontrolės stebėsena bei kuriami nauji produktai,“ – sako mokslininkas.
T. Dambrausko teigimu, „Liapor“ gamykla plačiai bendradarbiauja su aukštojo mokslo įstaigomis teikiant bendrus mokslinius projektus bei atliekant praktikas, todėl kasmet galėtų priimti 3-5 studentus, kurie norėtų pagilinti žinias, pasisemti tarptautinės patirties ir plėsti kompetencijų lauką.
Tarptautinė patirtis – tarptautiniuose universitetuose
KTU Cheminės technologijos fakultetas plėtoja partnerystes ir su Brno technologijos universiteto chemijos fakultetu, Košice technikos universiteto Statybos inžinerijos fakultetu bei Slovakijos mokslų akademiją.
„Mūsų studentams atsiveria galimybės pagilinti žinias Brno technologijos universiteto chemijos fakultete – chemijos inžinerijos, maisto technologijos, aplinkos apsaugos ir taikomosios chemijos srityse. Tuo tarpu, Košice technikos universiteto Statybos inžinerijos fakultete siūlomos studijų programos susijusios su aplinkos apsaugos inžinerija bei statybos inžinerija. Galima teigti, jog visų studijų pakopų fakulteto studentai gali kelti kompetencijas šiose aukštosiose mokyklose,“ – teigia T. Dambrauskas.
Naujausi moksliniai tyrimai nukreipti į sveikesnės aplinkos kūrimą
Visos T. Dambrausko aplankytos aukštosios mokyklos vykdo mokslinius tyrimus srityse susijusiose su chemija, medžiagų mokslu, medžiagų struktūros tyrimais, aplinkos apsauga ir kt. „Pavyzdžiui, Brno technologijos universiteto chemijos fakultete yra intensyviai ieškoma kelių, kaip galima sumažinti neigiamą statybinių medžiagų poveikį aplinkai ar sukurti naujus biopolimerus,“ – sako lektorius.
Šio fakulteto mokslininkai yra pasiekę nemažai laimėjimų, tokių kaip – sukurtas hidrogelis, kuris veiksmingai gydo nudegimus, gali būti naudojamas kaip kaulų užpildas ar vaistus transportuojanti medžiaga; atliekų ir antrinių žaliavų pagrindu sukurtas betonas, kuris pasižymi mažesne CO2 emisija ir yra dvigubai pigesnis nei betonas pagamintas naudojant Portlandcementį.
Pagrindinės mokslinės tiriamosios veiklos kryptys Košice technikos universiteto Statybos inžinerijos fakultete orientuotos į aktualias statybos problemas pasaulio kontekste. „Šiuo metu fakulteto mokslinė veikla orientuota į integruotus pažangių statybinių konstrukcijų, medžiagų ir technologijų tyrimus įvairiose srityse, pvz. medžiagų inžinerijos srityje atkreipiamas dėmesys į cemento kompozitų patvarumo didinimą optimizuojant jų sudėtį arba kuriant pažangius atliekų apdorojimo ir perdirbimo metodus; aplinkos inžinerijos srityje moksliniai tyrimai skirti aplinkos rizikos vertinimui, taip pat teršalų pašalinimui iš paviršinių vandenų ar dirvožemio,“ – aiškina T.Dambrauskas.
Slovakijos mokslo akademija apima visų sričių mokslinius tyrimus, o vizito metu buvo diskutuojama apie šilumos ir masės pernašą bei medžiagų mikrostruktūros tyrimus.
Nors jau ne vienerius metus visų šalių mokslininkai rengia bendrus projektus, publikacijas bei aktyviai plėtoja tyrimus, tačiau pasigendama didesnio studentų įsitraukimo. „Tai išties neišnaudota sritis, nes stiprios partnerystės užtikrina, jog mūsų fakulteto studentai bus laukiami ir galės pasisemti tarptautinės patirties, kuri praves ne tik rašant baigiamuosius darbus bet ir sėkmingai įsiliejant į darbo rinką,“ – tvirtina mokslininkas T. Dambrauskas.
