Lietuvoje pastaraisiais metais ypatingai jaučiamas padidėjęs užsienio investuotojų aktyvumas. „Hella“, Continental“, „Hollister“ – tik kelios didžiulės pasaulinio lygio gamybos įmonės, investavusios laikinosios sostinės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Dėl stiprių užsienio investuotojų reikšmingo proveržio tikimasi ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau sėkmingai veiklai naujiems rinkos žaidėjams būtini savo srities profesionalai, apie kurių stygių vis garsiau kalbama. Kai paklausa viršija pasiūlą, kova dėl specialistų tarp Lietuvos įmonių ir užsienio investuotojų – neišvengiama.
„Vadinamoji kova dėl specialistų „verda“ jau kelerius metus“, – tikina pasaulinės automatizavimo sprendimų įmonės „Festo“ paslaugų centro Kaune personalo vadovė Giedrė Belazarienė.
Jonas Lukošius, įmonės „TransUnion“ (buvusios „Callcredit“) Kauno padalinio vadovas, taip pat pripažįsta, kad įmonės išties konkuruoja dėl geriausiųjų talentų. „Didžiausias darbuotojų trūkumas jaučiamas ieškant didesnės patirties technologijų srities profesionalų ar tam tikrų techninių įgūdžių turinčių specialistų“, – atskleidžia jis.
„Inžinerijos specialistų poreikis yra gerokai didesnis nei pasiūla“, – tikina ir Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiumo narys Edvardas Radzevičius, „ALTAS komercinis transportas“ generalinis direktorius.
Prognozuojama, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvai reikės 4,5 tūkst. naujų elektronikos inžinierių. Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų poreikis, prognozuojama, iki 2020 m. padidės net 42 proc. Ir tai tik kelių profesijų atstovai, kurių jau dabar trūksta Lietuvoje.
Tarpusavyje konkuruoja įvairiais būdais
Pasak Kauno technologijos universiteto Bendradarbiavimo vystymo ir karjeros centro (KTU BKVC) vadovės Linos Slavickaitės, žodis „kova“ gana taikliai nusako šiuo metu rinkoje susidariusią situaciją dėl potencialių darbuotojų. Varžybos dėl darbuotojų vyksta skirtingais būdais.
„Visas procesas įnirtingai vyksta jau būsimų specialistų studijų metu ir išsidėsto per daugelį metų. Jau nuo tada, kai įstojama į universitetą, studentai pradeda pažintį su potencialiais darbdaviais, galimais partneriais, kolegomis, nes studijų procese dalyvauja įvairios įmonės – jos dalijasi savo ekspertiškumu, turimomis žiniomis ir patarimais“, – sako KTU BVKC vadovė.
Tačiau J. Lukošius taip drąsiai esančios padėties neapibūdina kaip „kovos“: „Tai labiau abipusis procesas, kada renkasi tiek darbuotojas, tiek darbdavys“. Taigi, pasak jo, labai svarbu abiem pusėms susikalbėti ir pateisinti vieni kitų lūkesčius.
„Ne tiek svarbu, ar tai Lietuvos įmonė, ar užsienio kapitalo įmonė, nauja, ar jau veikianti – įmonės sėkmė ir išskirtinumas yra gebėjimas taikyti kompleksines priemones, tokias kaip organizacijos kultūra, atlygio ir darbuotojo gaunamų naudų sistemos, darbo aplinka, galimybė mokytis naujų dalykų ir kelti kompetencijas, galimybė semtis patirties iš profesionalų ir kt. Tokiu būdu ne tik pritraukiami, bet ir išlaikomi darbuotojai“, – teigia G. Belazarienė, „Festo“ Personalo vadovė.
E. Radzevičius tęsdamas mintį apie talentų pritraukimą pažymi realaus darbuotojų įgalinimo ir pasitikėjimo būtinybę. „Jaunoji inžinierių karta labai talentinga, kūrybinga ir ambicinga, tad siekiant juos išlaikyti – būtina keisti vadybą. Tik save galintis įprasminanti profesionalas bus motyvuotas – tuo ir vadovaujamės patikėdami savo inovacijas kurti jaunųjų talentų kartai“, – sako „ALTAS komercinis transportas“, ką tik pristačiusios rinkai pirmąjį nepriklausomoje Lietuvoje pagamintą autobusą „Altas Viator“, generalinis direktorius. Minėto projekto inžinierių ir dizaino komandos amžiaus vidurkis – 25-eri metai.
Nauji investuotojai sujaukia nusistovėjusią tvarką
Nauji rinkos žaidėjai ne tik sukelia sumaištį dėl potencialių darbuotojų, bet ir, G. Belazarienės nuomone, meta „naujumo kortą“, įvesdami tam tikrus pokyčius. Jie gerai ištiria rinką ir tai, kaip įmonės joje elgiasi.
„Išanalizavę, jie arba veikia panašiai kaip kiti, arba sukuria išskirtines sąlygas ir įneša naujovių. Kaip darbdaviui tai puiki galimybė save įsivertinti“, – sako ji.
Tačiau, anot J. Lukošiaus, dauguma įmonių supranta, kad patogumai darbo vietoje, motyvacinės naudos yra elementari higiena, o pritraukti specialistus reikia ir kiek kitokiais būdais.
„Šiandien specialistai funkcionalų biurą, bendras iniciatyvas ir laisvalaikį priima kaip savaime suprantamą faktą. Žmonių poreikiai taip pat yra skirtingi: vieniems yra labai svarbios lanksčios darbo valandos, kitiems – aiški ir sklandžiai veikianti profesinio tobulėjimo sistema.
Visgi pagrindinis motyvas suvilioti profesionalą – įdomūs projektai, iššūkius keliančios užduotys, plačiai atsiveriančios galimybės tobulėti“, – tikina „TransUnion“ Kauno padalinio vadovas.
Užsienio investuotojams žengiant į naują rinką pradeda bruzdėti ne tik čia jau veikiančios įmonės, bet ir potencialūs darbuotojai – tokioje situacijoje naudos gauna ir jie: atsiranda daugiau darbo vietų, naujų galimybių ir pasirinkimų.
„Sutinku su tuo, kad gali augti atlyginimai, kad nauji žaidėjai atneša tam tikrų naujų naudų darbuotojams. Tačiau tuo pačiu neabejoju, kad nauji žaidėjai norės, kad jų tikslai būtų pasiekti, todėl specialistai turės patenkinti ir jų lūkesčius“, – mano G. Belazarienė.
Būsimų profesionalų medžioklė prasideda jau studijų metais
Kadangi konkurencija dėl tam tikros srities specialistų gana stipri, varžantis dėl savo srities profesionalų įmonės imasi įvairių priemonių, kokios tik yra prieinamos.
„Vykstanti kova gali būti ir netiesioginė, pasireiškianti įmonių dalyvavimu studijų procese, kai įmonių atstovai įsitraukią į mokymo eigą ir investuoja į būsimų specialistų potencialą, ir tiesioginė, kai dalyvaujama įvairiuose renginiuose, susitikimuose“, – įsitikinusi KTU BVKC vadovė L. Slavickaitė.
E. Radzevičius sako, kad gamintojai konkuruoja dėl inžinierių nepriklausomai nuo jų kapitalo.
„Mes nuolat ieškome sprendimų, kaip geriausius specialistus pakviesti dirbti pas mus, pavyzdžiui, vykstame prisistatyti į mokymo įstaigas, kviečiame atlikti praktiką, siūlome dirbti tiek organizuojant gamybą, tiek kuriant produktus“, – atskleidžia „ALTAS komercinis transportas“ generalinis direktorius, LINPRA prezidiumo narys.
„Verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra būtinas. Todėl stengiamės įsitraukti į studijų ir ugdymo procesą, būti jo dalimi ir kartu su mokslo įstaigomis auginti ateities profesionalų kartą“, – antrina J. Lukošius.
Ir įmonių pastangos atsiperka – dalyvaudamos ugdymo procese jos ne tik prisideda prie studentų tobulėjimo, bet ir susipažįsta su būsimais savo darbuotojais: įmonėje „Festo“ iš šiuo metu 450 dirbančių darbuotojų – 182 yra KTU absolventai, iš jų 14 užima vadovų pareigas. Net 9 iš 13 „TransUnion“ Kauno padalinio komandų vadovų yra KTU alumnai.
Būsimiems profesionalams ir darbdaviams užmegzti dialogą, pradėti kryptingai siekti savo tikslų, išbandyti save bus galima ir didžiausiose Baltijos šalyse KTU „WANTed“ karjeros dienose, vyksiančiose spalio 24 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje. Renginio metu taip pat vyks konferencija „WANTed Talks“. Daugiau informacijos apie renginį: https://karjerosdienos.ktu.edu/. Renginio globėjas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Renginio informaciniai partneriai – naujienų portalai 15min.lt ir „Kas vyksta Kaune“, renginio draugai – darbo skelbimų portalai cv.lt, CVbankas.lt, kėdžių namai „The Chairs“ ir skaitmenizacijos paslaugas teikianti įmonė „Beamian“; pagrindinis renginio partneris – technologijų milžinė „ABB“, karjeros dienų globėjas – Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, pagrindinis socialinis partneris KTU Alumni asociacija.
