Trys KTU CTF jaunieji mokslininkai – 2025 metų Aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso laureatai

Kauno technologijos universitetas (KTU) paskelbė 2025 metų inovatyviausių ir aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkursų laureatus. Šiais metais Aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojais gamtos ir technologijos mokslų srityse tapo net trys KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) atstovai, kurių vykdomi tyrimai atspindi kryptingą, į ateitį orientuotą mokslą ir glaudų ryšį su praktiniu pritaikymu.

Šis konkursas skirtas įvertinti jaunuosius tyrėjus, kurie išsiskiria aktyvia moksline veikla, tarptautinėmis publikacijomis, projektinėmis iniciatyvomis bei reikšmingu indėliu stiprinant universiteto tarptautiškumą. Laureatų pasiekimai liudija ne tik aukštą mokslinių tyrimų lygį, bet ir gebėjimą kurti sprendimus, aktualius pramonei bei visuomenei, prisidedant prie mokslo pažangos ir inovacijų plėtros.

Tvarumas, mokslas ir mentorystė: dr. Laura Jūrienė

Dr. Laura Jūrienė profesinį kelią pradėjo studijuodama KTU CTF Maisto mokslo ir technologijos katedroje, kur nuo pirmųjų studijų metų aktyviai įsitraukė į mokslinę veiklą. Praktinis teorinių žinių taikymas ir pramonėje įgyta patirtis paskatino tęsti studijas magistrantūroje, o augantis domėjimasis moksliniais tyrimais natūraliai atvedė ir į doktorantūrą. „Man visada buvo svarbu, kad mokslas virstų realiais sprendimais ir turėtų praktinę vertę“, – sako dr. Laura Jūrienė.

Tapimas Aktyviausių jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtoja gamtos ir technologijos mokslų srityje mokslininkei tapo reikšmingu profesiniu įvertinimu, patvirtinančiu nuoseklų darbą tyrimų, projektinės veiklos ir jaunųjų tyrėjų ugdymo srityse. „Šis įvertinimas motyvuoja dar aktyviau siekti naujų mokslo tikslų, drąsiai imtis iššūkių ir prisidėti prie universiteto mokslo bendruomenės stiprinimo. Jis taip pat primena, kad mokslas yra komandinis darbas, todėl kiekvienas pasiekimas yra ne tik mano, bet ir mano kolegų bei mentorių nuopelnas.“, – pabrėžia ji.

KTU CTF sukurta akademinė aplinka – moderni mokslinių tyrimų infrastruktūra, tarptautinio bendradarbiavimo galimybės ir palaikanti bendruomenė – sudarė sąlygas kryptingam profesiniam augimui. Tarptautinės praktikos ir stažuotės Reunjono saloje, Italijoje, Lenkijoje, Belgijoje, Švedijoje ir kitose šalyse išplėtė tyrimų kompetencijas bei padėjo užmegzti ilgalaikius ryšius, kurie tęsiasi bendruose tarptautiniuose projektuose.

Šiuo metu dr. Laura Jūrienė, dirbdama vyresniąja mokslo darbuotoja KTU, vykdo tyrimus, orientuotus į žemės ūkio šalutinių produktų biorafinavimą, bioaktyviųjų junginių išgavimą bei tvarių jų panaudojimo sprendimų kūrimą maisto, kosmetikos ir kitoms pramonės sritims. Pagrindinis tyrimų tikslas – mažinti atliekų kiekį ir didinti jų pridėtinę vertę. „Svarbų vaidmenį renkantis šią kryptį turėjo ir mano mokslinės grupės vadovas prof. Petras Rimantas Venskutonis, kurio palaikymas, kūrybiškumo skatinimas ir nuosekli mentorystė suteikė pasitikėjimo imtis ambicingų idėjų ir kryptingai augti mokslininkės kelyje.“, – priduria dr. L. Jūrienė.

Iki šiol mokslininkė yra parengusi arba prisidėjusi prie daugiau nei 20 publikacijų tarptautiniuose mokslo žurnaluose, aktyviai dalyvauja nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Pastaraisiais metais stiprino projektinę lyderystę – vadovavo instituciniam projektui kartu su LSMU Neuromokslų instituto tyrėjais, o šiuo metu vadovauja fakulteto vidiniam projektui BIOPOLY. Reikšmingu pasiekimu laikomas tapimas COST CA22109 projekto MedPlants4Vet valdymo komiteto nare.

Svarbi dr. L. Jūrienės veiklos dalis – jaunųjų tyrėjų ugdymas ir mentorystė. Ji vadovauja bakalauro ir magistro baigiamiesiems darbams, konsultuoja moksleivius, prisideda prie mokslo populiarinimo veiklų ir siekia ateityje dar aktyviau įsitraukti į studijų populiarinimo veiklą. „Darbas su jaunąja karta suteikia profesinę prasmę – tai galimybė perduoti patirtį ir įkvėpti būsimus mokslininkus“, – teigia ji.

Dr. Dovydo Blaževičiaus tyrimai – inovacijos OLED technologijų srityje

Dr. Dovydas Blaževičius šiuo metu dirba KTU CTF. 2024 m. KTU jis apgynė daktaro disertaciją, kurioje aprašyta naujų karbazolo ir fenoksazino darinių sintezė bei jų taikymas organinių šviesos diodų (OLED) technologijose. Mokslininko akademinis kelias nuo pat bakalauro studijų buvo kryptingai orientuotas į organinių funkcinių medžiagų kūrimą, jų savybių tyrimus ir praktinį pritaikymą optoelektronikoje.

Dr. D. Blaževičiaus mokslinė veikla apima naujų organinių puslaidininkinių medžiagų struktūrų kūrimą ir sintezę, jų fotofizikinių savybių tyrimus bei taikymą OLED prietaisuose. Mokslininkas yra kelių dešimčių tarptautinių publikacijų bendraautorius, aktyviai dalyvauja mokslinėse konferencijose ir bendradarbiauja su užsienio tyrėjais. Prie KTU tarptautiškumo jis prisideda vykdydamas bendrus tyrimus su tarptautiniais partneriais bei vadovaudamas Erasmus+ tarptautinėms praktikoms.

Reikšmingiausiu pastarųjų metų sprendimu dr. D. Blaževičius laiko pasiryžimą įsisavinti ir taikyti kvantinės chemijos skaičiavimus naujų medžiagų kūrime. Šią tyrimų kryptį jis pasirinko dėl jos tarpdiscipliniškumo ir realaus technologinio potencialo atrenkant perspektyviausias medžiagų struktūras. „Didžiausia mano motyvacija – galimybė kurti naujas žinias ir matyti, kaip fundamentiniai tyrimai virsta realiomis technologijomis. Jaunam mokslininkui svarbiausia savybė, mano nuomone, yra drąsa imtis naujų idėjų ir gebėjimas nepasiduoti, kai rezultatai neateina iš karto“, – priduria tyrėjas.

KTU ir CTF dr. D. Blaževičiui suteikė tvirtą teorinį pagrindą, modernią laboratorinę infrastruktūrą ir palaikančią akademinę bendruomenę. „Čia turėjau galimybę dirbti savarankiškai, kartu jausdamas patyrusių mokslininkų palaikymą, kuris buvo itin svarbus formuojantis kaip tyrėjui“, – sako jis.

Artimiausiu laikotarpiu mokslininkas sieks sėkmingai įgyvendinti numatytus sintezės planus, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą ir kurti naujas, efektyvias bei stabilias OLED medžiagas, konkurencingas tarptautiniu mastu.

Dr. Mariia Stanitska apie organinių puslaidininkių kūrimą ir tyrimų laisvę

Dr. Mariia Stanitska šiuo metu dirba KTU CTF, kur stiprina savo įgūdžius projektuodama ir sintetindama įvairius organinius puslaidininkius, įskaitant medžiagas organiniams šviesos diodams, perovskito saulės elementams ir organiniams fotodetektoriams. Mokslininkė domisi įvairiais organinės chemijos aspektais – tiek teoriniais, tiek praktiniais – nuo elektroninių efektų įtakos organinių molekulių savybėms iki galimų organinių junginių pritaikymo krypčių.

Būdama savo mokslinės karjeros pradžioje, didelę savo gyvenimo dalį ji skiria chemijai. Mokyklos metai – ypač dalyvavimas įvairiuose turnyruose ir chemijos olimpiadose – suvaidino lemiamą vaidmenį formuojantis susidomėjimui moksline veikla apskritai, o vėliau ir chemija konkrečiai.

Mokslininkė džiaugiasi gautu apdovanojimu ir jaučiasi dėkinga KTU už jauniesiems mokslininkams teikiamą paramą. Tai jai suteikia papildomos motyvacijos dirbti efektyviau, kelti ambicingus tyrimų tikslus ir jų siekti.

Būdama produktyvios mokslinės grupės dalimi, ji prisideda prie įvairių nacionalinių ir tarptautinių projektų įgyvendinimo. Viena iš šiuo metu vykdomų užduočių – apšvietimui tinkamų organinių junginių kūrimas: junginių, galinčių skleisti baltą šviesą iš vienos molekulės arba būti komplementarių spalvotų daugiasluoksnių struktūrų dalimi. Tai sudėtinga užduotis, nes projektavimo principai dar nėra iki galo išaiškinti. Šį projektą KTU įgyvendina kartu su Ukrainos partneriais iš Lvovo nacionalinio politechnikos universiteto. „Darbas tokiame projekte man, kaip ukrainietei, yra ypač svarbus, nes tai galimybė prisidėti ne tik prie KTU tarptautiškumo, bet ir didinti savo gimtosios šalies žinomumą pasaulinėje mokslo bendruomenėje“, – teigia dr. M. Stanitska.

Motyvuotų ir produktyvių mokslininkų aplinka jaunam tyrėjui kelia aukštus standartus, tačiau ne mažiau svarbi yra ir tyrimų laisvė. Mokslininkė dėkinga savo grupės vadovui prof. dr. Juozui Vidui Gražulevičiui už idėjų ir iniciatyvų palaikymą, atveriantį kelią naujiems atradimams. „Pavyzdžiui, kartu su doktorante neseniai susintetinome junginį, kuris kambario temperatūroje skleidžia ryškiai raudoną fosforescenciją“, – pasakoja dr. M. Stanitska. Nors tai nepriklauso jos disertacijos temai, toks reiškinys tarp organinių junginių yra itin retas.

Gebėjimas susidurti su nesėkmėmis, susitaikyti su dideliu neapibrėžtumu ir nuolatinis mokymasis, pasak tyrėjos, yra vieni svarbiausių dalykų mokslininko kelyje. „Entuziazmas pasirinktos srities atžvilgiu man yra pakankama motyvacija – juk sunku blogai daryti tai, kam skiri didžiąją dalį savo laiko“, – svarsto ji.

Toliau dirbdama organinių puslaidininkių srityje, mokslininkė siekia susintetinti junginius, tinkamus efektyviems fotodetektoriams, pasižymintiems artimojo infraraudonojo spektro absorbcija. Atsižvelgdama į tai, kad vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių organinės optoelektronikos našumą, yra nepakankama krūvininkų pernaša, ji taip pat siekia kurti junginius, galinčius efektyviai atlikti krūvininkų funkciją.

Jaunieji mokslininkai, kuriantys KTU mokslo ateitį

Šių trijų KTU CTF jaunųjų mokslininkų pasiekimai atskleidžia, kad kryptingas darbas, tarptautinis bendradarbiavimas ir drąsa imtis sudėtingų mokslinių iššūkių kuria realią pridėtinę vertę tiek universitetui, tiek platesnei visuomenei. Jų vykdomi tyrimai, projektinė veikla ir indėlis į jaunųjų tyrėjų ugdymą stiprina KTU mokslo ekosistemą ir prisideda prie pažangios, inovacijomis grįstos ateities kūrimo.