Neseniai Bosnijoje ir Hercegovinoje vykusioje Vidurio ir Rytų Europos terminės analizės ir kalorimetrijos konferencijoje (CEEC-TAC8) dalyvavusi Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) delegacija ne tik pristatė naujausius tyrimus terminės analizės ir kalorimetrijos mokslų srityse, bet ir gavo „Outstanding Young TA&C Researcher in Central & Eastern Europe“ apdovanojimą.
Rugsėjo 16–19 dienomis Bosnijoje ir Hercegovinoje vykusi konferencija – tarptautinis renginys, šiemet organizuotas jau aštuntą kartą. Konferencija subūrė daugiau nei 150 dalyvių iš daugiau nei 30 valstybių, vienydama mokslininkus, tyrėjus ir pramonės atstovus iš įvairių sričių.
Tai svarbi platforma, kurioje pristatomi naujausi tyrimai terminės analizės ir kalorimetrijos mokslo srityse, aptariami aktualūs metodai bei technologijos. Renginyje taip pat skatinami tarpdisciplininiai tyrimai – nuo nanotechnologijų ir polimerų iki cementinių sistemų.
Konferencija neapsiribojo vien akademine bendruomene – joje aktyviai dalyvavo ir pramonės atstovai. Taip skatinamas žinių ir inovacijų taikymas praktikoje, o nauji kontaktai atveria erdvę glaudesniam bendradarbiavimui tarp mokslo ir verslo.
Pristatyti aktualūs tyrimai
Konferencijoje fakultetą atstovavo trys tyrėjai – doc. dr. Tadas Dambrauskas, doc. dr. Anatolijus Eisinas ir doc. dr. Remigijus Ivanauskas – taip pat penkios doktorantės: Evelina Švedaitė, Monika Tiškutė, Ramunė Sidaraitė, Brigita Savickaitė ir Eglė Bobinaitė, bei magistrantė Lidija Turilinaitė. Dalyviai pristatė plenarinį pranešimą, du žodinius ir septynis stendinius pranešimus.
CTF Silikatų technologijos katedros doc. dr. T. Dambrauskas konferencijoje pristatė tyrimus apie pereinamaisiais metalais modifikuotus kalcio hidrosilikatus, skirtus lakiųjų organinių junginių oksidacijai. Oro tarša, kurią lemia didžiulės emisijos, yra vienas didžiausių iššūkių, o lakieji organiniai junginiai laikomi vienais pavojingiausių – jie prisideda prie smogo formavimosi ir daro toksišką, kancerogeninį bei mutageninį poveikį. „Šių junginių emisijų mažinimas itin svarbus, o viena efektyviausių priemonių – katalizinė oksidacija, pavojingus junginius paverčianti nekenksmingais produktais“, – pabrėžia T. Dambrauskas. Tačiau praktikoje dažniausiai naudojami brangūs taurieji ir retieji metalai, todėl tyrėjai ieško pigesnių alternatyvų. T. Dambrausko pristatyti tyrimai rodo, kad pereinamaisiais metalais modifikuoti kalcio hidrosilikatai pasižymi išskirtinėmis struktūrinėmis, terminėmis ir katalizinėmis savybėmis, todėl gali tapti perspektyvia priemone oro taršai mažinti.
CTF Silikatų technologijos katedros doc. dr. A. Eisinas skaitė pranešimą apie kalcio titanato kristalizaciją hidroterminės sintezės metu. Šie tyrimai yra aktualūs, nes minėto junginio gavimui gali būti panaudotas visiškai naujas sintezės būdas, apjungiantis proceso dėsningumus, naudojamus tiek kietfazėje, tiek ir zolių-gelių sintezėje. Rezultatai parodė, kad naudojant pradinį kalcio oksido ir amorfinio titanio dioksido mišinį, kalcio titanatas gali būti susintetintas vienos stadijos metu – hidroterminėmis sintezės sąlygomis.
CTF Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros doc. dr. R. Ivanauskas pristatė tyrimus „Atkaitinimo įtaka Bi2S3 plėvelių ant FTO pagrindo savybėms“ ir „Plonų stibio sulfido plėvelių struktūrinių ir optinių savybių priklausomybė nuo jų atkaitinimo“. Šie tyrimai ypač svarbūs sparčiai besivystančiai saulės energetikai, kuri, kaip manoma, 2040 m. sugeneruos 25 % visos pasaulyje gaminamos elektros energijos. Dėl cheminio stabilumo, puikių optinių savybių ir sąlyginai neaukštos kainos bismuto ir stibio sulfidų (Bi2S3 ir Sb2S3) integravimas į saulės energijos sistemas mažintų jų gamybos ir eksploatacijos kaštus. Pristatyti Bi2S3 ir Sb2S3 terminiai tyrimai sudaro prielaidas gauti norimos struktūros ir kristališkumo sluoksnius, kurie tiesiogiai įtakoja jų optines savybes ir taikymą saulės energetikoje.
