Didinant inžinerijos ir technologijos mokslų studijų krypčių programų matomumą bei atskleidžiant mokiniams ar studentams karjeros perspektyvas, valstybiniu ir tarptautiniu mastu būtina prisitaikyti prie permainų, skatinti kultūrinę ir kalbinę įvairovę, taip pat stiprinti inovacijas bei konkurencingumą. „Akivaizdu, kad dalijimasis tarptautine patirtimi reikšmingai gerina studijų kokybę, o studentams tampa pagrindiniu kriterijumi renkantis gyvenimo kelią ar profesiją“, – įsitikinęs Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) dekanas profesorius Kęstutis Baltakys.
Lapkričio pabaigoje KTU CTF lankėsi Europos chemijos inžinerijos federacijos viceprezidentas profesorius David Bogle. Pagrindinis vizito tikslas buvo susipažinti su fakultete vykdomomis studijų programomis bei įvertinti jų pasirengimą tarptautinei akreditacijai. 
Pasak K. Baltakio, reikia mokėti identifikuoti savo stipriąsias puses ir mokėti priimti pagalbą, dalintis darbais. „Tiek KTU, tiek Cheminės technologijos fakulteto tinklų svarba ir keitimasis patirtimi šiandieniniame pasaulyje yra labai svarbūs. Tenka pripažinti, kad nė vienas universitetas, centras ar fakultetas negali pirmauti visose srityse“, – tikino KTU CTF dekanas prof. K. Baltakys.
Svarbu paminėti, kad fakultetas prisijungė prie „Europos chemijos inžinerijos federacijos“ (https://efce.info/), kuri vienija 28 stipriausias šalis. Šalyse narėse ypač aktyviai plėtojama chemijos inžinerija, o mokslinė produkcija pripažįstama tarptautinėje erdvėje.
Federacijos narės aktyviai bendradarbiauja ir vienija daugiau nei tūkstantį ekspertų, dirbančių chemijos inžinerijos pramonėje, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centruose ar organizacijose, universitetuose ar įvairiose įmonių asociacijose.
„Daugeliu atvejų ugdymo procese naudojamos skirtingos ugdymo metodikos, todėl studentų paruošimo lygis skiriasi. Bendros tendencijos išlieka – akcentuojami aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie gali lengvai įsilieti į darbo rinką ir kurti aukštos pridėtinės vertės produkciją“, – pasakojo tarptautinis ekspertas D. Bogle. 
Atviroje diskusijoje su mokslininkais, kurie įsitraukia į studijų procesą ruošiant cheminės technologijos ir inžinerijos studentus, buvo kalbama apie esminius programos aspektus ir galimybę stiprinti atskiras kompetencijas.
„Svarbu, kad studijų programos turinys ir suteikiamos studentams kompetencijos atitiktų darbdavių bei socialinių partnerių poreikius, nes Pramonė 4.0 revoliucija neįmanoma be Švietimo 4.0 revoliucijos. Šiuolaikinės didaktikos kompetencijų ugdymo sistemoje nuolatinis tarpdiciplininių inžinerinių, technologinių ir komunikavimo kompetencijų didinimas, pasitelkiant šiuolaikines IT priemones, leidžia kurti išmanųjį ugdymo procesą“, – pažymėjo prof. K. Baltakys. 
Geriausiai studijų programą gali įvertinti darbdaviai, kurie ne tik priima studentus praktikai, bet ir vėliau pakviečia juos prisijungti prie savo komandos. AB „Roquette Amilina“, viena iš augalinės kilmės produktų gamybos lyderių Šiaurės Europoje, aktyviai bendradarbiauja su fakultetu siekiant parengti aukštos kvalifikacijos specialistus.
„Praktinių įgūdžių ugdymas universitete leidžia lengviau apsispręsti, kokiu keliu jaunas žmogus gali tobulėti bei siekti geriausių rezultatų tiek asmeninėje, tiek profesinėje veikloje, t. y. rinktis mokslininko ar praktiko kelią“, – po vizito AB „Roquette Amilina“ teigė D. Bogle.
