KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos katedros profesorius Dainius Martuzevičius.
Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, vėl girdime intensyvėjančius petardų griausmus, o šių griausmų kulminacija, trunkanti apie pusvalandį naujametinės nakties, nušviečia dangų įvairiomis spalvomis ir suteikia džiaugsmą fejerverkus šaudantiems ir nerimą tiems, kurie nemėgsta šio griausmo. Fejerverkų šaudymo laikotarpis yra lydimas pranešimų apie suintensyvėjusį ligoninių skubios pagalbos ir traumų skyrių darbą, kadangi dešimtims Lietuvos piliečių nepasiseka saugiai iššauti šių pavojingų produktų.
Mažai dėmesio sulaukia kitas fejerverkų aspektas – didžiulė oro tarša jų šaudymo metu. Dažniausiai šis šaudymas vyksta naktį, todėl ryškios fejerverkų šviesos nustelbia šaudymo metu susidarančius dūmų kamuolius. Kokio masto tai tarša? Vokietijos Federalinė aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo, kad fejerverkų šaudymas išmeta į orą 4500 t kietųjų dalelių, kas sudaro 15.5 procentų visų automobilių išmetamos taršos, o fejerverkams vokiečiai kasmet išleidžia apie 137 mln. eurų. Nors duomenų apie Lietuvoje parduodamą ir sunaudojamą fejerverkų kiekį sunku aptikti, priimant, kad lietuviai perka sąlyginai tiek pat (ko gero, ir daugiau), vien kietųjų dalelių emisija gali siekti 150-200 t, kas prilygsta padangų gaisro Alytuje metu išmestam kietųjų dalelių kiekiui, jei laikysime, kad sudegė, kaip buvo skelbta, 2000 t padangų. Suprantama, kad poveikis sąlyginai mažesnis, kadangi fejerverkų šaudymas pasklidęs visoje Lietuvoje, o ne sukoncentruotas vienoje vietoje, kaip gaisro atveju.
KTU aplinkosaugos specialistų atlikti tyrimai parodė, kad fejerverkų šaudymo metu smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios pasižymi ypatingu pavojingumu sveikatai, koncentracija ore gali padidėti 5-10 kartų ir viršyti ribines vertes. Šiose dalelėse gausu sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų vėžį sukeliančių medžiagų.
Siekiant išvengti didelio aplinkos oro užterštumo, didžiausi Vokietijos miestai – Hamburgas, Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kiolnas ir kiti – 2019 m. uždraudė fejerverkų naudojimą miestų centruose. Prahoje pasitinkant 2020 m. fejerverkus pakeis lazerių šou.
Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu ir pradėti riboti fejerverkų naudojimą? Juolab, kad fejerverkus galima keisti lazerių bei video projekcijų kuriamais efektais. Kol fejerverkai yra naudojami, asmenims, turintiems kvėpavimo ar širdies bei kraujagyslių ligų sutrikimų, taip pat mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms nepatartina pasitikti Naujųjų Metų fejerverkų apsuptyje ne tik dėl triukšmo ar atsitiktinės traumos pavojaus, bet ir dėl rizikos gauti didelę taršos dozę.
