Tradiciniai užteršto vandens valymo būdai, šiandien naudojami daugumoje nuotekų valymo sistemų, yra nepajėgūs susidoroti su patvariais į vandenį patenkančiais teršalais. Todėl pastaruoju metu stengiamasi sukurti efektyvią ir paprastą technologiją, kuri būtų pajėgi išspręsti kylančias problemas.
Džiugu, kad visuomenė vis sąmoningiau vartoja ir tikimasi, jog aplinkos užterštumas su laiku tik mažės. Tačiau buitinių nuotekų valyklų išvalytame vandenyje vis dar randama įvairių organinių teršalų (ftalatų, farmacinių preparatų, pesticidų). Pasaulio mokslininkai sutaria, kad šie teršalai daro neigiamą įtaką vandens ekosistemoms, taip pat gali patekti ir į žmonių organizmus, nes medžiagos yra aptinkamos geriamajame vandenyje ir vartojamuose maisto produktuose. Vienas iš pavyzdžių – šiltnamių ūkiai, kuriuose drėkinimui naudojamas vanduo iš paviršinių vandens telkinių. Vandenyje esantys teršalai gali turėti įtakos galutinio produkto kokybei – kauptis lapuose, šaknyse ir žinoma, pačiose auginamose daržovėse.
Taigi, inovatyvūs užteršto vandens technologiniai sprendimai turėtų būti ne tik nuotekų valyklų ar pramonės įmonių, tačiau ir mūsų visų siekis. Ir tai tikrai nėra tik užsienio mokslininkų kuriami produktai – tokios sistemos kuriamos ir Lietuvoje. KTU Aplinkosaugos inžinerijos katedros mokslininkai aktyviai testuoja hibridinę pažangiosios oksidacijos ir sorbcijos biologiškai aktyviu adsorbentu sistemą. Joje užteršto vandens valymo procesas vykdomas 2 etapais. Pirmajame etape užterštas vanduo valomas integruojant ozonavimą su fotokatalize. Per gana trumpą laiką įvairūs organiniai teršalai suskaidomi iki smulkiamolekulinių organinių junginių, kurie gali būti toliau šalinami biologiniame reaktoriuje. Kitame etape užterštas vanduo patenka į biologiškai aktyvios anglies reaktorių. Jame aktyvioji anglis kartu su vandens teršalus skaidančiais mikroorganizmais sudaro efektyviai veikiančią sistemą. Aktyvioji anglis adsorbuoja organinius junginius ir sumažina pirminę vandenyje esančių organinių junginių koncentraciją. Mikroorganizmai, prisitvirtinę prie aktyviosios anglies paviršiaus, sudaro bioplėvelę ir skaido vandenyje esančius teršalus. Vykstant tokiam kompleksiniam procesui yra itin prailginamas aktyviosios anglies naudojimo sistemoje laikas ir pasiekimas labai aukštas užteršto vandens išvalymo efektyvumas.
KTU Aplinkos inžinerijos doktorantas Simonas Misevičius, prie šios technologijos vystymo projekto prisijungęs jau studijų Aplinkosaugos inžinerijos magistrantūroje metu, tikina, kad „tokia vandens valymo sistema gali būti lengvai pritaikoma tiek buitinių, tiek pramoninių nuotekų, užterštų sunkiai skaidomais organiniais junginiais, valymui. Įvairiose pramonės ir žemės ūkio šakose įdiegus šią technologiją ir ėmus pakartotinai naudoti išvalytą vandenį, galėtų labai ženkliai sumažėti iš gamtos išgaunamo švaraus vandens sąnaudos.“
Ši hibridinė pažangiosios oksidacijos ir sorbcijos biologiškai aktyviu adsorbentu sistema birželio 5 d. buvo pristatyta visuomenei Vilniuje, prezidentūros kiemelyje vykusiame „Žaliųjų idėjų festivalyje“. Renginio metu prezidentas Gitanas Nausėda, Europos Komisijos viceprezidentas Fransas Timmermansas, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius, verslo ir visuomeninių organizacijų atstovai pasirašė “Žalios Lietuvos” deklaraciją, kuri įpareigoja prisidėti prie Lietuvos žalinimo, kovos su klimato kaita, švaresnės ir sveikesnės aplinkos kūrimo. Tikimasi, kad pasirašytoji deklaracija Lietuvoje taps nauju žingsniu, siekiant į ateitį orientuoto požiūrio, realių sprendimų ir kokybės aplinkosaugos srityje.
„Lietuva stengiasi sėkmingai integruotis į Europos žaliojo kurso priemonių įgyvendinimą, siekiant sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, taip pat padidinti investicijas į pažangiausius mokslinius tyrimus ir inovacijas aplinkosaugos srityje. KTU Aplinkosaugos technologijos katedros vystomos technologijos taip pat prisideda prie Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimo, o renginyje pristatyta pažangi hibridinė užteršto vandens valymo technologija pastaruoju metu sulaukia ir verslo dėmesio, kadangi ji gali būti nesunkiai adaptuojama pagal konkrečios pramonės šakos poreikius. Bendradarbiaujant mokslui ir verslui ši aukštą technologinės parengties lygį pasiekusi technologija greitu metu gali būti komercializuojama ir diegiama įmonėse“, – sako KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro technologijų perdavimo projektų vadovas dr. Tadas Prasauskas.
