Eglė Maslauskaitė savo kelią chemijos pasaulyje pradėjo nuo pirmųjų žingsnių laboratorijose ir tęsė praktiniais projektais pramonėje. Tyrimai trąšų ir ekstruduotų produktų srityse, naujų medžiagų kūrimas bei bendradarbiavimas su specialistais leido įgyti vertingos patirties ir stiprinti pasitikėjimą savo gebėjimais.
Eglė Maslauskaitė, ketvirto kurso Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Taikomosios chemijos bakalauro studentė, pasirinko chemijos studijas be ankstesnio plano ar išankstinių siekių šioje srityje. Sprendimui studijuoti chemiją didžiausią įtaką padarė jos chemijos mokytoja, kuri pastebėjo Eglės potencialą ir paskatino domėtis gamtos mokslais.
Nuo pat studijų pradžios ji rodė smalsumą ir entuziazmą mokytis bei gilinti savo žinias. Renkantis bakalauro studijų programą Eglė siekė, kad ji suteiktų tvirtas bazines žinias būsimo specialisto profesijai ir apimtų pakankamai skirtingų chemijos sričių.
Mokslo projektai ir įgūdžių formavimas
KTU Taikomosios chemijos programa Eglei suteikė galimybę vykdyti eksperimentus trąšų, saulės elementų, farmacijos, kosmetikos, kaulinių audinių inžinerijos bei polimerinės tekstilės srityse. Tai leido išbandyti įvairias kryptis ir geriau suprasti, kuri sritis labiausiai domina. Bakalauro studijų etapas padėjo Eglei įgyti gebėjimų savarankiškai mokytis, atsirinkti informaciją bei įgyti tvirtas bazines žinias.
Jau nuo pirmojo kurso Eglė galėjo rinktis dominančią mokslo kryptį ir prisijungti prie mokslinės grupės. Kartu su grupioke ji dirbo ties tema „Trąšų tirpumui reguliuoti skirtų dangų gavimas ir savybės“. Augant trąšų poreikiui ir didėjant aplinkosauginiams iššūkiams, Eglė vis labiau domėjosi tvaria gamyba, atsinaujinančių žaliavų panaudojimu bei galimybėmis sumažinti maisto medžiagų nuostolius tręšiant. Mokslinės grupės tikslas buvo sukurti dirvožemyje suyrančias polimerines plėveles, lėtinančias maistinių medžiagų atpalaidavimą, o jų gamybai panaudoti Didžiojo milčiaus (Tenebrio molitor) auginimo atliekas – frass, kuriose gausu augalams naudingų medžiagų.
„Nustatinėjome optimalias trąšų dangų gavimo sąlygas, tyrėme jų savybes, o gautais rezultatais pasidalijome mokslinėje studentų konferencijoje „Chemija ir cheminė technologija 2025“. Dabar šioje tematikoje mano kolegė žinias gilina viena, nes aš intensyviai įsitraukiau į ekstruduotų produktų gamybos ir tyrimų sritį. Vis dėlto, visuomet stengiuosi nepraleisti progos papildyti žinių bagažą naujienomis ir inovacijomis trąšų srityje“, – pasakoja ji.
