Vasario 23 d. paskelbtos kasmetinio Lietuvos mokslų akademijos organizuojamo Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojai. Net 4 premijos atiteko KTU Cheminės technologijos magistrantams.
Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje premija apdovanotas Dovydas Blaževičius už mokslo darbą „Naujos sandaros organiniai puslaidininkiai efektyviems organiniams šviesos diodams“.
Pasak prof. dr. Sauliaus Grigalevičiaus pastarasis darbas taip pat yra tęstinis, nes laureatė organinius puslaidininkius sintetinti pradėjo dar bakalauro studijų metu ir šiuo metu ji sėkmingai tęsia pradėtus darbus doktorantūroje.
„Šis darbas suteikė daug žinių apie medžiagų struktūrose panaudotų fragmentų įtaką organinių šviesos diodų prototipų efektyvumui ir stabilumui. Panaudojus gautą informaciją galima optimizuoti prietaisus ar kurti naujas organinių puslaidininkių struktūras tolimesniam OLED prietaisų efektyvumo didinimui, taip technologiją vis artinant prie komercinės rinkos“, – apie darbo praktinę pusę pasakojo mokslinio darbo vadovas prof. dr. Saulius Grigalevičius.
Technikos mokslų skyriuje suteiktos trys premijos. Magistrei Ingai Knabikaitei už mokslo darbą „Metalų priedų (Cr3+ ir Al3+) ir temperatūros įtaka kalcio hidrosilikatų kristalizacijos procesams CaO-SiO2-H2O sistemoje, produktų terminėms ir sorbcinėms savybėms“.
Darbo vadovo doc. dr. Anatolijaus Eisino teigimu, tai yra tęstinis darbas, kuris prasidėjo studentui išvykus į mokslinę stažuotę Slovakijos Technologijų universitete ir Slovakijos mokslų akademijoje bei rengiant bakalaurinį tiriamąjį darbą.
„Didžiausias šio darbo privalumas, kuris gali būti pritaikytas praktikoje, tai kompleksinis sunkiųjų metalų (tokių kaip chromo jonų) panaudojimas bei utilizavimas, t. y. pirminėje darbo stadijoje chromo jonai yra panaudojami kaip priedas – šioje stadijoje jie turi teigiamą efektą tikslinių junginių sintezei bei yra utilizuojami sintezės metu. Jie vėliau (sintezės produktai su chromo jonais) savo ruožtu yra naudojami kaip papildomi chemosorbentai tų pačių chromo jonų valymui iš vandeninių terpių“, – aiškino. doc. dr. Anatolijus Eisinas.
Dar viena šios srities premija atiteko magistrei Dovilei Rubinaitei už mokslo darbą „Belitinio-jelimitinio-feritinio cemento gamyba ir savybių tyrimas“.
Anot šio darbo vadovo, lektoriaus dr. Tado Dambrausko, šis mokslinis darbas turi aiškų praktinį pritaikomumą: „Darbe tirtos aplinkai draugiško cemento gamybos sąlygos ir jo pagrindinės savybės. Nustatyta, kad šis cementas, lyginant su portlandcemenčiu, pasižymi ne tik mažesnėmis gamybos energijos sąnaudomis ir CO2 emisija, bet jo gamybos metu galima utilizuoti ir pramonines atliekas. Todėl tokio cemento gamyba leidžia prisidėti prie žiedinės ekonomikos įgyvendinimo principų ir tvarios aplinkos kūrimo“.
Ketvirtoji LMA premija skirta Karoliui Leitonui už mokslo darbą „Baltai šviečiančių, hibridinių organinių šviesos diodų formuojamų tirpalų liejimo būdu tobulinimas, panaudojant naujus iridžio (III) kompleksus“. Darbo vadovas vyr. m. d. dr. Dmytro Volyniuk pabrėžė, kad jų mokslinių tyrimų grupė nuolat ieško pažangių metodų, siekiant pritaikyti naujas organines medžiagas vienos spalvos ir baltiems organiniams šviesos diodams (OLED).
Karoliui Leitonui buvo skirta užduotis vystyti OLED prietaisus, kurie pasižymėtų aukštos kokybės baltos spalvos elektroliuminescencija ir nedirgintų žmogaus akių. Tada optimizavus efektyvumą bei stabilumą, tokio tipo OLED prietaisai galėtų būti perspektyviai naudojami apšvietimo sferoje.
Šie tyrimai Karoliui Leitonui buvo puikus pamatas jo tolimesnei, kaip mokslininko, karjerai, nes pradėtą darbą jis jau tęsia doktorantūros studijose.
