Mokslininkų kompetencija ir gilus skirtingų sričių išmanymas yra ypač svarbus priimant ne tik nacionalinės, bet ir tarptautinės svarbos sprendimus. Prie jų įgyvendinimo nuo šiol prisidės ir KTU mokslininkai – klimato kaitos klausimais Aplinkos ministerijai mokslines konsultacijas teiks dr. Violeta Kaunelienė, Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros docentė.
Veiklą pradeda Nacionalinis klimato kaitos komitetas, kuris teiks nepriklausomas mokslines konsultacijas Aplinkos ministerijai nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos formavimo, vertinimo ir įgyvendinimo klausimais, rašoma Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Nacionalinį klimato kaitos komitetą sudaro 11 skirtingų šalies mokslo ir studijų įstaigų atstovų.
Komitetas yra nepriklausomas, dirba savarankiškai ir veikia kaip patariamoji Aplinkos ministerijos institucija.
Mokslininkai savo žiniomis prisidės prie Lietuvos klimato kaitos valdymo politikos formavimo. Mokslo atstovai supažindins su naujausiais klimato kaitos moksliniais tyrimais ir išvadomis, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį formuojant politiką, o ministerijos specialistai informuos apie esamas ir planuojamas politikos priemones.
Tikimasi, kad Nacionalinis klimato kaitos komitetas glaudžiai bendradarbiaus su Europos mokslo patariamąja taryba klimato kaitos klausimais. Planuojama, kad jis vertins naujausias Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) mokslines išvadas ir mokslinius klimato duomenis, naujausius mokslinius tyrimus ir metodikas ir padės jas pritaikyti Lietuvoje.
Taip pat teiks rekomendacijas, kokių reikia tyrimų arba finansavimo krypčių klimato kaitos politikos priemonėms įgyvendinti, siekiant ŠESD mažinimo tikslų, dėl klimato kaitai aktualių mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų, kurios galėtų būti pritaikytos nacionaliniu mastu kūrimo, rengiamų nacionalinių klimato kaitos valdymo ataskaitų ir pranešimų projektų.
Numatoma, kad naujoji patariamoji institucija skatins informacijos apie klimato kaitą ir jos poveikį sklaidą visuomenei, sieks, kad mokslo ir studijų institucijos bendradarbiautų spręsdamos svarbiausius klimato kaitos valdymo įgyvendinimo klausimus, atliks ekspertų vertinimo tarybos funkcijas, kai bus poreikis vertinti paraiškas finansavimui iš Klimato kaitos programos gauti.
Be to, teiks pasiūlymus dėl nacionalinės ŠESD apskaitos, politikos ir priemonių poveikio vertinimo, ŠESD prognozavimo ir taikomų ŠESD vertinimo metodų, veiklos duomenų rinkimo ir naudojamų emisijų rodiklių tobulinimo.
