Daugiau nei 80 studentų nuolat ugdanti KTU GIFTed talentų akademija šiems nestokoja įvairių profesinių ir akademinių iššūkių nuo pat pirmo kurso. Tam, kad gabiausi universiteto studentai gilintų savo žinias ne tik mokslo, bet ir verslumo srityje, antrakursiai GIFTed programos dalyviai, kartu su įmonėmis-partnerėmis, ėmėsi spręsti realias verslo problemas.
Nuo spalio iki vasario mėnesio GIFTed talentų akademijos antrojo kurso studentai dalyvavo profesinio karjeros kelio projekte. Tai – viena iš privalomų GIFTed akademijos veiklų, skirta lavinti studentų įgūdžius ne tik mokslo, bet ir verslumo srityje.
Kauno technologijos universiteto (KTU) antrakursis, taikomosios chemijos studentas Nedas Našlėnas džiaugiasi dalyvavęs šiame projekte. „Šaunu turėti galimybę studijų metu įgyjamas žinias pritaikyti praktinėje veikloje ir tyrinėti realią situaciją“, – teigia jis.
Profesinio kelio projektas startavo mokymų ciklu, kurio metu GIFTed ugdytiniai diskutavo ir plėtė žinias idėjų vystymo, verslo plano rengimo srityse. Išgeneravę idėjas ir parengę verslo planą, studentai jį taip pat pristatė įmonėms – šiais planais jie rėmėsi spręsdami įmonių problemas.
Be specifinių verslo disciplinų, studentai taip pat gilinosi į strateginio mąstymo, laiko planavimo bei komandinio darbo galimybes.
Po mokymų ciklo, GIFTed studentai, pagal savo studijų kryptis, buvo paskirstyti į grupes ir supažindinti su jiems paskirtomis įmonėmis-partnerėmis: UAB „Indeform“, AB „Achema“, UAB „Centric IT Solutions Lithuania“ ir UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“.
Įmonės studentus supažindino su savo veiklos specifika, kylančias problemas bei užduotimi, kurią jie mėgins spręsti projekto metu. Siekiant, kad projektas GIFTed auklėtiniams būtų kuo naudingesnis, kiekvienai komandai buvo priskirtas mentorius, kuris teikė visokeriopą pagalbą viso projekto metu.
Studentų grupės du mėnesius dirbo su įmonių paskirtomis užduotimis – kūrė atitinkamą produktą, kuris padėtų išspręsti įmonėje egzistuojančią problemą. Projekto finale, kiekviena studentų komanda turėjo pristatyti ir supažindinti įmonę su parengtu problemos sprendimo būdu, vėliau savo darbą aptarti ir įvertinti.
Taikomosios chemijos studentas N. Našlėnas džiaugiasi dalyvavęs šiame projekte dėl galimybės nagrinėti realią įmonės situaciją iš vidaus. Nedas, kartu su komanda, dirbo su įmone „Achema“, kurios problema – dideles anglies dioksido dujų emisijos dėl įmonės veiklos.
Nedas teigia, kad jo komanda buvo parengusi net penkis sprendimus, tačiau dėl sudėtingo praktinio pritaikymo teko atsisakyti daugumos jų. Visgi, dirbant laboratorijoje ir dalinantis savo žiniomis tarpusavyje, komandai pavyko rasti sprendimą, kuris būtų tinkamas ir paprasčiau įgyvendinamas.
Pasak N. Našlėno, būtent šis projekto aspektas – galimybė savo žinias „išbandyti“ praktiniame darbe ir dirbti komandoje – labiausiai įsiminė viso projekto metu.
Tuo tarpu programų sistemas studijuojanti Vytautė Lipeikaitė ir jos komanda dirbo su įmone „Indeform“. Kaip teigia Vytautė, ši organizacija, priešingai, nei kitos, specifinės problemos nepristatė – komanda turėjo pati sugalvoti, ką darys ir kokį iššūkį mėgins išspręsti. Visgi, pasinaudodama žiniomis, kuo užsiima ši įmonė, Vytautės komanda įgyvendino dar vieną įmonės veiklą atspindintį projektą – pasitelkiant gestų atpažinimo sistemą, sukūrė vaizdo žaidimą.
Su įmone „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ dirbusi elektronikos inžinerijos studento komanda gilinosi kaip optimizuoti įrankių išdavimo procesą. Išanalizavę daug skirtingų realių duomenų, komandos nariai įmonei pateikė du galimus sprendimus, atsižvelgiant į skirtingus išteklių kaštus.
Programų sistemų studentai – Antanas Ramanauskas ir Deividas Simanavičius – džiaugiasi galėję pagilinti savo žinias naudojant Scrum metodologiją, kuris yra populiarus veiklos planavimo įrankis IT srityje.
Jų komanda dirbo su įmone „Centric IT Solutions Lithuania“. Komandos pagrindinė užduotis buvo pasitelkti įmonėje nenaudotą „Stack“ programinę įrangą ir padėti pagrindus automatizuojant serverių infrastruktūros kūrimą bei jų stebėsenos programinės įrangos diegimą ir konfigūravimą.
Visos iššūkius sprendusios komandos, nepriklausomai nuo verslo sektoriaus, išskyrė kelis esminius projekto privalumus: galimybę aktyviai dirbti komandose, praktinį teorinių žinių pritaikymą bei įsigilinimą į įmonių vidaus procesus. M. Grigošaitis pabrėžia, kad itin smagu žinoti ir tai, jog įmonės planuoja įgyvendinti studentų pasiūlytas idėjas.
Įmonių atstovai, paklausti kaip vertina verslo ir universiteto bendradarbiavimą, vieningai atsiliepia, kad jis naudingas tiek įmonėms, tiek studentams: „Dalyvaudami tokiuose projektuose studentai patiria, ką reiškia dirbti įmonėje, su kokiais iššūkiais šios susiduria“, – teigia UAB „Indeform“ direktorius dr. Algirdas Noreika.
Anot A. Noreikos, studijų metas – pats puikiausias laikas eksperimentuoti ir ieškoti savo asmeninio kelio: „Kuo anksčiau studentas įsitrauks į panašias veiklas, tuo geriau jam seksis.“
AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas taip pat sutinka, kad spręsdami pramonėje egzistuojančias problemas, studentai gali gilinti savo kompetencijas ir geriau suprasti iššūkius, su kuriais susiduria įmonės.
R. Miliauskas pamini, kad svarbu šalia teorinių žinių įgyti kompetencijų ir praktinėse veiklose. Jo nuomone, kiekvienam jaunam specialistui yra naudinga padirbėti su patyrusiu profesionalu, turint omenyje tai, kad šio projekto dalyviai yra būsimi verslo sektoriaus darbuotojai.
„Centric IT Solutions Lithuania“ personalo verslo partnerė Julija Stanaitytė taip pat pabrėžia lengvesnės integracijos į darbo rinką svarbą: „Darbdaviai, kad ir kokios darbo rinkos srities atstovai bebūtų, drąsiau renkasi tuos kandidatus, kurie yra turėję bent nedidelį sąlytį su verslu – ar tai būtų darbinė patirtis, ar praktika, ar dalyvavimas projekte.“
Pasak jos, toks verslo sektoriaus ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimas padeda atsiverti studento galimybėms ir savo profesinio kelio kūrimui.
J. Stanaitytė taip pat pastebi ir multidiscipliniškumo svarbą – kiekvieno profesionalo gebėjimą įgūdžių turėti ne vienoje srityje, dėmesį skiriant ir minkštosioms kompetencijoms. „Norima lankstumo, gero verslo procesų supratimo, efektyvaus darbo komandoje, proaktyvumo, greito problemų sprendimo ir kitų svarbių kompetencijų. O papildomos veiklos – kaip tik puiki terpė jas įgyti“, – teigia ji.
Ji mini, kad įmonė džiaugiasi sudalyvavusi šiame projekte, kadangi tai buvo galimybė ne tik susipažinti su studentais, bet taip pat ir gauti jų įžvalgų sprendžiant tam tikras įmonės problemas – projekto metu studentų pasiūlyti sprendimai, anot specialistės, galės būti panaudojami įmonės ateities projektuose.
