„Kai tampi gan uždaros bendruomenės dalimi, pradedi suprasti net ir juokelius,“ sako iš Vengrijos kilusi Nóra Emilia Nagybákay, Kaune gyvenanti jau daugiau nei dvejus metus. Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) chemijos inžinerijos krypties doktorantė teigia, jog buvimas mokslininku yra ir pilnas iššūkių, ir smagus tuo pat metu – prieš kažkam pasisekant, daugybę kartų nepavyksta, ir net sėkmės atveju reikia daug dirbti, kad suprastum gautus duomenis. Ir vis dėlto, sunkus darbas pasiteisina.
„Studijų metais iš mūsų reikalaujama keliauti į užsienį, stiprinti ryšius tarp universitetų, ir netgi tarp įmonių. Man tai – jaudinanti galimybė. Labai laukiu visų ateities išradimų ir tikiuosi, kad galėsiu prie jų reikšmingai prisidėti“, – sako jaunoji mokslininkė, kuri jau yra mokslinės publikacijos bendraautorė ir sukūrė keletą naujų maisto produktų.
Pabaigusi Maisto mokslo ir saugos magistro studijas N. Nagybákay nusprendė KTU studijuoti ir doktorantūrą – įgauti daugiau patirties savo tyrimų lauke, taip pat įgyti ir kitų įgūdžių, naudingų tolimesnei karjerai ir akademinėje bendruomenėje, ir maisto pramonėje.
Kuomet turi laisvo laiko, Nóra mėgsta gaminti bei ragauti maistą su draugais. Merginai taip pat patinka tyrinėti Kauną bei jo apylinkes.
Sukūrė naujus produktus
„Kai Vengrijoje baigiau Maisto inžinerijos bakalauro studijas ir ieškojau magistrantūros galimybių užsienyje, KTU Maisto mokslo ir saugos magistro programa smarkiai patraukė mano dėmesį. Ji leidžia fokusuotis į tyrimus tuo pat metu besimokant pačių svarbiausių dalykų – man tai tobulai tiko. Taip pat buvau skaičiusi apie nuostabius Lietuvos miškus ir ežerus“, – sprendimą vykti į Lietuvą studijoms 2019-aisiais prisimena Nóra.
Kaip Europos Sąjungos pilietei, jai nereikėjo nei mokėti už mokslą, nei kreiptis dėl vizos tam, kad galėtų mokytis ir gyventi Kaune.
Nóra magistro studijas KTU vadina „gan praktiška“ patirtimi. „Laisvą nuo paskaitų laiką leidau Funkcionalių maisto medžiagų mokslo grupės laboratorijoje, prižiūrima savo vadovo rašiau magistro baigiamąjį darbą. Daug išmokau laviruodama tarp eksperimentų su kolegų pagalba.“
Be to, studijų metu Nóra prisidėjo prie naujų produktų kūrimo ir turėjo galimybę du iš jų pristatyti KTU parodoje-konkurse Technorama – greitai paruošiamą saldžią grikių košę bei bioaktyvų apynių ekstraktą. Nóra taip pat dalyvavo Lietuvos studentų mokslinėje konferencijoje „Chemija ir Cheminė Technologija 2021“, bei vasaros mokykloje Estijoje.
„Puiku turėti galimybę pademonstruoti mūsų darbą: studentų konferencijos ir panašūs renginiai egzistuoja būtent tam, kad pamatytume, kaip dirba kiti, ir sužinotume ne tik savo darbų stiprybes, bet ir silpnąsias vietas“, – sako N. Nagybákay.
„Mano laboratorinis chalatas kvepėjo apyniais!”
Dabar jau doktorantė, Nóra teigia, kad sunkiausia dalis yra tinkamai susidėlioti darbotvarkę – norint, kad sektųsi, tai išmokti būtina. Labiausiai jaudinanti tyrėjo gyvenimo dalis, pasak jos, yra galimybė atrasti kažką naujo.
„Nors iš pradžių nepasisekęs eksperimentas irgi yra įdomus, vėliau tokie nepasisekimai ima erzinti. Kai viskas pagaliau pradeda veikti taip, kaip norėta, ateina tas lauktasis Eureka! momentas, tačiau vis dar reikia susitvarkyti su gautais duomenimis“, – aiškina Nóra.
Magistro studijų metu Nóros tyrimų objektas buvo susijęs su naudingų antioksidantų ir kitų komponentų išgavimu iš apynių (pagrindinio alaus ingrediento). Nóra dirbo ties gavybos metodų optimizacija, todėl galutinis produktas buvo gausus fitocheminių medžiagų ir gali būti panaudotas maisto, farmacijos, maistinių medžiagų bei kosmetikos produktuose.
„Tikriausiai galite nuspėti, kad mano laboratorinis chalatas kvepėjo vien apyniais“, – šypsosi jaunoji mokslininkė.
Doktorantūroje Nóra gilinasi į beržo pumpurų ir lapų biologinį rafinavimą į didesnės pridėtinės vertės komponentus ir jų panaudojimą kuriant funkcinius produktus. Už sudėtingos temos slepiasi itin naudingi tikslai: paversti agrikultūros bei maisto pramonės atliekas į produktus, kuriuos žmonės gali vėl panaudoti.
Prieš atvykstant, susisiekite su studentais
Nepaisant to, kad yra užimta darbu laboratorijoje, jaunoji mokslininkė vertina turiningai praleistą laisvą laiką – nors tai nebūtinai turi būti kažkas ypatingo: „Kartais aš tiesiog prisėdu su gera knyga rankose, ar bandau valdyti save, kad neperžiūrėčiau visų kokio nors serialo serijų vienu kartu.“
Pragyvenusi Kaune daugiau nei du metus, Nóra beveik jaučiasi kaip namie.
„Pirmaisiais studijų metais teko klausytis paskaitos apie lietuviškos juodos duonos gamybą, ir nors mano kurso draugams lietuviams tai skambėjo įprastai, man viskas buvo labai nauja. Mano patirtys yra visiškai kitokios negu vietinių. Tačiau, kai tampi nedidelės bendruomenės dalimi, supranti vis daugiau ir daugiau – net ir tam tikrus juokelius“- sako Nóra, pridurdama, kad tikisi šiek tiek pramokti lietuvių kalbos.
Be žygiavimo ir važinėjimo dviračiu, būsimoji maisto inžinierė taip pat jaučia aistrą maisto gamybai: „Turiu draugų ir iš Lietuvos, ir iš kitų pasaulio šalių – kartais ką nors gaminame kartu, pavyzdžiui, namuose kepame picą.“
Galvojantiems apie studijas KTU, Nóra pataria atidžiai pasitikrinti visus Universiteto bei vizos ar leidimo gyventi reikalavimus. Taip pat ji skatina susisiekti su KTU studentais-ambasadoriais – tokiu būdu galima daugiau sužinoti apie tarptautinių studentų gyvenimo ir studijų KTU ypatumus.
Jei galvojate apie doktorantūros studijas, mergina ragina pasiskaityti pasirinktos mokslinės krypties tema išleistas publikacijas ir susisiekti su galimais disertacijų vadovais – taip sužinosite apie atliekamus darbus, įrangą ir kitas galimybes, kurias Universitetas gali pasiūlyti.
„O kai atvyksite, pasirūpinkite šiltu paltu ir batais žiemai – Lietuvoje gali gan smarkiai atšalti, tačiau sniegas ir užšalę ežerai yra to verti. Taip pat nepamirškite maudymosi drabužių vasarai“, – šypsosi studentė.