KTU studentų vizitas CERN: žvilgsnis į mokslo ateitį

Šį rudenį Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Chemijos inžinerijos krypties studentai – magistrantas Justinas Krutkevičius ir doktorantė Maria-Anthoniette Oghenetejiro Onoriode-Afunezie – dalyvavo Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) inovacijų erdvėje „IdeaSquare“ (Ženeva, Šveicarija) vykusioje programoje „Lithuanians at CERN IdeaSquare 2025“.

Šiemet į CERN vyko didžiausia KTU studentų komanda – net 20 studentų iš įvairių magistro ir doktorantūros programų. Vizitas suteikė retą galimybę susipažinti su pasaulinio lygio moksliniais pasiekimais ir atradimais dalelių fizikos srityje. Programa apėmė paskaitas, ekskursijas ir grupinius projektus, kurių metu studentai nagrinėjo tiek teorinius, tiek praktinius CERN mokslinių tyrimų aspektus. Ši patirtis leido jiems susieti aukštos energijos fizikos idėjas su praktiniu pritaikymu technologijoje, tvarumo ir tarptautinio bendradarbiavimo srityse.

Nuo paskaitų iki ateities vizijų

CERN mokslininkų ir inžinierių vedamos paskaitos supažindino studentus su prototipų kūrimu, CMS eksperimentu dalelių aptikimo srityje ir neutrinų tyrimais. Šios sesijos suteikė tiek mokslinį pagrindą, tiek platesnį supratimą apie tarptautinių mokslinių tyrimų institucijų veiklą.

Didžiąją vizito dalį sudarė grupinis projektinis darbas, kurio metu studentai pritaikė CERN bendradarbiavimo principus ir mokslinį mąstymą, siekdami numatyti, kaip šie modeliai galėtų būti taikomi Lietuvoje po dešimties metų. Projekto tikslas – išnagrinėti, kaip Lietuva galėtų taikyti CERN duomenimis grįstų inovacijų, tvarumo ir mokslinio atvirumo modelį, spręsdama aplinkos ir technologinius iššūkius. Ši užduotis skatino kritiškai mąstyti apie tai, kaip pasaulinės mokslinių tyrimų sistemos gali prisidėti prie šalies ir visuomenės pažangos.

Pažintis su CERN eksperimentais ir istorija

Studentai aplankė Kompaktiško miuonų solenoido (angl. Compact Muon Solenoid, CMS) eksperimentą – vieną pagrindinių Didžiojo hadronų priešpriešinių srautų greitintuvo (angl. Large Hadron Collider, LHC) dalelių detektorių, esantį maždaug 100 metrų po žeme. Kadangi tuo metu detektorius veikė, dėl didelio magnetinio lauko prieiga prie detektoriaus buvo ribota, tačiau buvo galimybė pamatyti jo valdymo ir stebėjimo zonas.

Vizito metu buvo sužinota, kaip renkami duomenys protonų susidūrimų metu ir kaip CMS prisidėjo prie Higso bozono atradimo 2012 m. bei šiuo metu vykdomų tyrimų, padedančių geriau suprasti elementariąsias daleles. „Buvo neįtikėtina pamatyti, kaip tokio masto eksperimentai realiu laiku vyksta – kiekviena sistema čia veikia nepriekaištingai tiksliai,“ – įspūdžiais dalijosi magistrantas Justinas Krutkevičius.

Studentai taip pat lankėsi Antiprotonų lėtintuvo eksperimente (angl. Antiproton Decelerator, AD) kur iš arti stebėjo, kaip kuriamos, sulėtinamos ir nukreipiamos antimaterijos dalelės. Ten dirbantys mokslininkai pristatė vykdomus eksperimentus, tokius kaip ALPHA ir GBAR, padedančius atskleisti materijos ir antimaterijos disbalanso paslaptis. „Stebėti procesą iš arti ir suprasti, kokia atsakomybė tenka kiekvienam tyrėjui, buvo viena įsimintiniausių patirčių,“ – sakė doktorantė Maria-Anthoniette Oghenetejiro Onoriode-Afunezie.

Vienas iš vizito akcentų – pirmasis CERN dalelių greitintuvas sinchro-ciklotronas (SC) pradėjo veikti 1957 m. Studentai sužinojo, kad šis įrenginys tapo pagrindu vėlesniems LHC kūrimo etapams ir buvo naudojamas branduolinės fizikos bei medicininių izotopų tyrimams. Ekskursijos metu jie galėjo įvertinti CERN technologinę raidą – nuo pirmųjų greitintuvų iki galingiausio pasaulyje dalelių greitintuvo, kuris naudojamas dabar.