Jaunas žmogus, tik baigęs studijas, visada iš karto siekia maksimumo. Tai išties puiki dabartinės studentų kartos savybė, tačiau verta nepamiršti, jog viskas turi vykti palaipsniui – žingsnis po žingsnio. Kompetencijos ugdomos iš patirties ir kiekvienas darbas ar iššūkis suteikia naujas galimybes. Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto dekanas profesorius Kęstutis Baltakys dalijasi, kas yra būtina, norint studijuoti fizinių, technologinių ar inžinerinių krypčių studijų programose, o pabaigus sėkmingai įsilieti į darbo rinką.
K. Baltakys teigia, kad pirmiausia reikėtų atsižvelgti į savo norus ir ilgalaikes svajones. „Tėvų keliami tikslai išties svarbu, tačiau pačiam studentui reikės po studijų konkuruoti darbo rinkoje ne tik žvelgiant į specialybių bei specialistų platų spektrą, bet ir bendrąsias kompetencijas. Ne tėvai laiko egzaminus ir ne jie studijuos bei dirbs mėgstamą ar nemėgstamą darbą. Juk svarbu padėti tinkamus pamatus – pasirinkti tinkamą kryptį, o vėliau visos kompetencijos ir žinios yra įgyjamos su praktika“, – teigia K. Baltakys.
Žinoma, po pasirinktos svajonių profesijos laukia ilgas ir nuoseklus studijų laikas. Pasak KTU Cheminės technologijos fakulteto dekano, šiuo metu visos ugdymo įstaigos bando patraukliai ir įtaigiai pateikti informaciją apie studijų programas.
Akcentuojama sėkminga karjera, tačiau pamirštamas esminis dalykas, prieš svaiginančią karjerą ir didelį darbo užmokestį yra keli laipteliai: ne tik pasirinkti norimą įgyti kvalifikacinį laipsnį kartu su specializacija, bet ir būtina tikslingai išlaikyti atitinkamų dalykų brandos egzaminus, kas leistų pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Susipažinę su pasirinktų studijų programų keliamais reikalavimais, dvyliktokai dažnai suvokia išlaikytų brandos egzaminų reikšmę.
Ko gero, kiekvienas abiturientas žino, kas yra LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti). Būtent čia yra skelbiama visa svarbi informacija bei pateikiama konkursinio balo skaičiuoklė. Taigi universitetai ar kitos aukštosios mokyklos „nekuria savų taisyklių“, nes visos jos yra bendros ir skelbiamos viešai.
Tiesa, kai kurie egzaminai yra ypač svarbūs. Pavyzdžiui matematika – pagrindas ne tik fizinių ir technologijų mokslų, bet ir tų intelektinės veiklos sričių, kurioms reikalingas abstraktus mąstymas bei modelių formavimas. Todėl remiantis LAMA BPO, matematikos dalyko brandos egzamino įtaka konkursinei eilei, stojant į inžinerijos mokslų ar technologijos mokslų studijų krypčių grupę, svertinis koeficientas yra didžiausias ir lygus 0,4.
Taip pat būtina išlaikyti privalomus tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros; užsienio kalbos ne žemesniu nei B1 lygiu ir žinoma matematikos. Stojančiojo brandos atestato priedo, penkių dalykų geriausių metinių įvertinimų aritmetinis vidurkis turi būti ne mažesnis negu 7.
Visgi, ar renkantis chemijos srities studijas galima įstoti be chemijos? Šį klausimą KTU Cheminės technologijos fakulteto dekanas išgirsta gana dažnai: „Norėdami suteikti mokiniams kur kas platesnį studijų programų pasirinkimą, siūlome antrojo konkursinio dalyko alternatyvą, tad įstoti į KTU CTF siūlomas studijų programas be chemijos dalyko brandos egzamino įmanoma, išskyrus Taikomąją chemiją. Prioritetas (pirmasis dalykas) – matematika (svertinis koeficientas turi būti 0,4), o antrasis dalykas (svertinis koeficientas siekti 0,2) priklausomai nuo studijų programos, tai turi būti chemija, fizika arba biologija.
Tiesa, chemija lydės visus studijų metus. Siekiant užpildyti atsiradusias spragas, jei šio dalyko buvo atsisakyta vienuoliktoje ir dvyliktoje klasėje, yra parengtas specialus modulis. Pirmakursiai papildomai gali sėkmingai įgyti chemijos dalyko žinias atitinkančias bendrojo lavinimo programas, tai iš esmės atitinka chemijos valstybinio brandos egzamino pagrindinį pasiekimų lygį.
Siekiant sėkmingai studijuoti universitete, būtina gebėti atpažinti ir nusakyti paprasčiausius chemijos reiškinius, žinoti pagrindinius chemijos dėsnius, sąvokas, procesus, cheminių elementų bei jų junginių sandarą, savybes ir chemines reakcijas.“
Vyrauja nuomonė, kad pasirinkęs fizinių, inžinerinių bei technologinių mokslų kryptis, studentai gilinasi tik į šiuos dalykus. Tačiau būsimi savo sričių jaunieji ekspertai CTF įgauna rinkodaros, vadybos, finansų bei kitas žinias, kurios būtinos, siekiant sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.
„Chemiko technologo ar inžinieriaus pagrindinės užduotys ir darbas ne visuomet susijęs su laboratorija ar eksperimentais – tai daug kūrybos reikalaujanti veikla. Šiandieniniai chemikai yra nuomonės formuotojai, nes būtent jie kuria naujas technologijas ir produktus bei sukelia proveržį pramonėje. Todėl darbo rinkoje nuolat jaučiamas šių specialistų poreikis, net ir tokiose srityse, kaip kūrybinės industrijos, marketingas, pardavimai, konsultavimas, rinkos tyrimai“, – KTU ruošiamų specialistų įvairiapusiškumą išskiria prof. dr. Kęstutis Baltakys.
Anot KTU Cheminės technologijos fakulteto dekano, visi studentai privalo pažinti ir gebėti įvertinti produkto-technologijos kūrimo procesą ir inžinerinių inovacijų efektyvumą bei mokėti atlikti minėtų procesų ekonominius skaičiavimus. Įsisavinamos žinios reikalingos skirtingų tipų įmonių – nuo startuolio iki akcinės bendrovės – kūrimui, valdymui ir vystymui.
Verta paminėti, kad šiuolaikinės įmonės, ieškodamos naujų komandos narių, didelį dėmesį skiria ne studijų programai, kurią baigė jaunas specialistas, bet studijų krypčių grupei – mokslo sričiai: technologijų mokslai, inžinerijos mokslai, fiziniai mokslai ir kt.
Siekiant užtikrinti savarankišką veiklos tęstinumą, studentui suteikiamos visos sąlygos: nuo idėjos vystymo iki komercinimo. Jaunas specialistas gali prisijungti prie mokslininkų komandos ir vystyti sudėtingus technologinius sprendimus arba savo unikalią idėją bandyti įgyvendinti su entuziastų komanda startuolių inkubatoriuje „Start-up Space“ – tereikia pasirinkti vieną iš daugybės KTU suteikiamų galimybių tobulėti.
