KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Dainius Martuzevičius
Artėjant Naujųjų Metų nakčiai, vėl girdime intensyvėjančius petardų griausmus, o šių griausmų kulminacija, trunkanti apie pusvalandį naujametinės nakties, nušviečia dangų įvairiomis spalvomis ir suteikia džiaugsmą fejerverkus šaudantiems ir nerimą tiems, kurie nemėgsta šio griausmo.
Fejerverkų šaudymo laikotarpis yra lydimas pranešimų apie suintensyvėjusį ligoninių skubios pagalbos ir traumų skyrių darbą, kadangi dešimtims Lietuvos piliečių nepasiseka saugiai iššauti šių pavojingų produktų. Pandemijos laikotarpiu, kai ligoninės dirba viršydamos savo pajėgumus, tai gali tapti ir kritine problema, kainuosiančia gyvybes.
Mažai dėmesio sulaukia kitas fejerverkų aspektas – didžiulė oro tarša jų šaudymo metu. Dažniausiai šis šaudymas vyksta naktį, todėl ryškios fejerverkų šviesos nustelbia šaudymo metu susidarančius dūmų kamuolius.
Kokio masto tai tarša? Vokietijos Federalinė aplinkos apsaugos agentūra apskaičiavo, kad fejerverkų šaudymas išmeta į orą 4500 t kietųjų dalelių, kas sudaro 15,5 procentų visų automobilių išmetamos taršos, o fejerverkams vokiečiai kasmet išleidžia apie 137 mln. eurų.
Nors duomenų apie Lietuvoje parduodamą ir sunaudojamą fejerverkų kiekį sunku aptikti, tačiau jei teigtume, kad lietuviai perka jų sąlyginai tiek pat (ko gero, ir daugiau), vien kietųjų dalelių emisija gali siekti 150-200 t, kas prilygsta padangų gaisro Alytuje metu išmestam kietųjų dalelių kiekiui, jei laikysime, kad sudegė, kaip buvo skelbta, 2000 t padangų. Suprantama, kad poveikis sąlyginai mažesnis, kadangi fejerverkų šaudymas pasklidęs visoje Lietuvoje, o ne sukoncentruotas vienoje vietoje, kaip gaisro atveju.
KTU aplinkosaugos specialistų atlikti tyrimai parodė, kad fejerverkų šaudymo metu smulkiųjų kietųjų dalelių, kurios pasižymi ypatingu pavojingumu sveikatai, koncentracija ore gali padidėti 5-10 kartų ir viršyti ribines vertes. Šiose dalelėse gausu sunkiųjų metalų, policiklinių aromatinių angliavandenilių ir kitų vėžį sukeliančių medžiagų.
Siekiant išvengti didelio aplinkos oro užterštumo, didžiausi Vokietijos miestai – Hamburgas, Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Kiolnas ir kiti 2019 m. uždraudė fejerverkų naudojimą miestų centruose.
Šiais metais dar daugiau miestų ir valstybių atsisako fejerverkų Naujųjų metų naktį dar ir dėl to, kad žmonės nesibūriuotų, stebėdami fejerverkų šou.
Ar ir mums neverta susimąstyti ir žengti išsivysčiusių šalių pasirinktu keliu ir pradėti riboti fejerverkų naudojimą? Juolab, kad fejerverkus galima keisti lazerių bei video projekcijų kuriamais efektais.
Kol fejerverkai yra naudojami, asmenims, turintiems kvėpavimo ar širdies bei kraujagyslių ligų sutrikimų, taip pat mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms nepatartina pasitikti Naujųjų Metų fejerverkų apsuptyje ne tik dėl triukšmo ar atsitiktinės traumos pavojaus, bet ir dėl rizikos gauti didelę taršos dozę.
Nepaisant to, kad tai yra trumpalaikė tarša, fejerverkų šaudymo metu sugeneruojamos kietosios dalelės prisideda prie esamos didžiųjų miestų oro taršos. O šiandieniniame pandemijos kontekste svarbu paminėti ir naujausius mokslinius tyrimus.
2020 m. spalio mėnesį Europos kardiologų draugijos moksliniame žurnale publikuota studija atskleidė, jog ilgalaikis oro užterštumo poveikis 15% padidina mirčių nuo COVID-19 atvejų skaičių pasauliniu mastu.
Pandemija pasibaigs skiepijant visuomenę arba susidarius kolektyviniam imunitetui, tačiau oro kokybe turime susirūpinti vis labiau, imdamiesi veiksmų apriboti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius teršalų išmetimus į aplinką.
