Rasa Šlinkšienė, KTU Cheminės technologijos fakulteto Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros docentė
Dauguma lietuvių turbūt neįsivaizduoja savo gyvenimo be kvapnios garuojančios kavos puodelio. Ir tikėtina, kad pastaruoju metu kava dažniau kvepia namuose artimųjų rate, o ne ofise tarp bendradarbių.
Bet ar visi žino, kad kava, būdama antras pagal populiarumą gėrimas pasaulyje, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ruošiama, turi ir neigiamą aspektą – nuolat didina biologiškai aktyvių atliekų kiekį. Apie 93 % nuo kavos gėrimo likusių tirščių pašalinama kartu su komunalinėmis atliekomis ir tik apie 7 % yra tikslingai panaudojama.
Biodyzelino gamyboje ir šliužų atbaidymui
Sausos, šios birios kavos gėrimo atliekos, neskleidžia nemalonaus kvapo ir gana ilgą laiką gali būti sandėliuojamos neaukštos temperatūros ir standartinės drėgmės sąlygomis. Tačiau kavos tirščiai, kaip ir kitos biologiškai skaidžios atliekos, jeigu nėra papildomai apdorojami, laiku bėgant pradeda keistis, t. y. pelyti arba skilti skleisdami šiltnamio efektą sukeliančias dujas, daugiausiai – metaną.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis labiau populiarėjanti žiedinė ekonomika skatina ieškoti alternatyvių būdų kaip visas, ne tik pramonės, bet ir kituose sektoriuose, susidarančias atliekas paversti antriniu produktu.
Pasauliniu mastu svarstomos galimybės kavos tirščius panaudoti biodyzelino gamyboje, užteršto vandens valymo filtruose, kaip šiluminės energijos šaltinį (sudeginant 100 kg kavos tirščių išsiskiria 4630 MJ/kg šilumos).
Jungtinėje Karalystėje esančiame grybų ūkyje naudojami iš restoranų surinkti kavos tirščiai ir teigiama, kad tai padidina grybų derlių. Įvairiuose populiariuose internetiniuose šaltiniuose yra siūloma kavos tirščius naudoti šliužų ir sraigių atbaidymui, kadangi juose esantis kofeinas neigiamai veikia kenkėjus, taip pat gaminti vištų lesalą, masalą žuvims.
Populiariausia – sugrąžinti į žemę
Tačiau iki šiol populiariausias kavos tirščių panaudojimo būdas yra dirvos struktūros ir savybių gerinimas privačiuose ūkiuose.
Ekologinės žemdirbystės paradigma, kai augalų derliui užauginti nėra naudojamos sintetinės trąšos, pesticidai, fungicidai ir kt., skatina ieškoti augalams tręšti tinkamų alternatyvių žaliavų, kurios neretai būna antriniai (šalutiniai) produktai, susidarę kitose pramonės šakose. Tokiu būdu yra ne tik skatinamas tvarus vystymasis, bet ir efektyvus antrinių žaliavų panaudojimas, pritaikant žiedinės ekonomikos principus.
Literatūroje teigiama, kad kavoje ir jos tirščiuose be visiems žinomo kofeino, yra augalams reikalingų maisto medžiagų, tokių kaip kalis ir azotas, o taip pat celiuliozės, lignino, proteinų, lipidų ir kt.
Tačiau nei pasaulyje nei Lietuvoje pramoniniu būdu nėra gaminamos biotrąšos iš kavos tirščių arba trąšos su jų priedais, ir tokios gamybos pagrindui nėra pagrįstų mokslinių tyrimų duomenų bei rekomendacijų.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Trąšų technologijos laboratorijoje dirbantys mokslininkai ir magistrantė Dovilė Ragauskaitė, siekiant įvertinti ir moksliniais tyrimais pagrįsti kavos tirščių panaudojimo trąšoms gaminti galimybes, pagal „Visuomenės švietimo ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimo“ prioritetą vykdo ES ir LMT bendrai finansuojamą projektą ir atliko išsamią įvairių rūšių kavos tirščių analizę.
Aptiko ir švino pėdsakų
Juose tikrai buvo nustatyti tam tikri pagrindinių (azoto, fosforo, kalio) augalų maisto medžiagų ir mikroelementų (geležies, mangano, vario, cinko, chromo) kiekiai, tačiau jie nėra reikšminiai, ir vieni kavos tirščiai negali būti naudojami kaip tradicinės trąšos. Be to, juose naudojant tikslius šiuolaikinės analizės metodus aptinkami švino pėdsakai.
Įvertinant tai, kad kavos tirščiuose yra daug (iki 98 %) organinės anglies, kurios dirvožemiams dėl stipriai chemizuotos žemdirbystės bei natūraliai vystančių procesų, labai trūksta, šias bioskaidžias atliekas galima naudoti kaip dirvos gerinimo medžiagas.
Praturtinus dirvą organinės kilmės medžiagomis bakterijos bei mikroorganizmai suskaido jose esančius cheminius organinius junginius į tarpinius, kuriuos augalai gali lengvai pasisavinti. Dirvoje ir augaluose vykstantiems procesams suaktyvinti ypač populiaru naudoti biostimuliatorius, kurie būna sudaryti iš įvairių medžiagų ar mikroorganizmų.
Tikėtina, kad kaip alternatyva jau esamiems šios rūšies produktams gali būti naudojami ir kavos tirščiai, nes mokslinėje literatūroje teigiama, kad juose yra huminių medžiagų, turinčių didelę įtaką augalų vystymuisi, atsparumui nepalankioms klimatinėms. Dėl savo tamsios spalvos, huminės medžiagos sulaiko šilumą, taip skatindamos augalų augimą bei sėklų dygimą.
Huminės medžiagos dalyvauja ląstelių metabolizmo procesuose, pagerindamos augalų maisto medžiagų pasisavinimą ir fermentų aktyvumą, stimuliuoja mikroorganizmų veiklą.
Pagalba nualintiems Lietuvos dirvožemiams
Akivaizdu, kad tokių junginių patekimas į dirvožemį kartu su įprastomis mineralinėmis trąšomis turi teigiamą poveikį ne tik augalams, bet ir dirvožemiui, kuris būdamas vientisa ir sudėtinga sistema, formavimosi tūkstančius metų ir dažnai vadinamas gyvąja Žemės oda bei įvardijamas kaip pats svarbiausias išteklius. Tuo tarpu tradicinė žemdirbystė vis labiau šią odą alina.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) specialistų teigimu, beveik trys ketvirtadaliai mūsų šalies dirvožemio balansuoja ties degradavimo riba. Didele dalimi dirvožemio degradaciją lemia humuso kiekio sumažėjimas.
Žinoma, kad normaliam augalų augimui bei vystymuisi minimalus humuso kiekis yra 2 %, o Lietuvoje jis yra kur kas mažesnis. Nesaikingas ir netinkamas koncentruotų trąšų naudojimas turi neigiamų padarinių net tik dirvožemiui bei aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.
Paviršinių vandens telkinių eutrofikacija, gruntinio vandens užteršimas nitratais, sutrikdyta dirvožemio mikroorganizmų veikla, padidėjęs sunkiųjų metalų kiekis – tai tik keletas neigiamų padarinių, kuriuos sukelia beatodairiškas žemės ūkio chemizavimas. Todėl būtina ieškoti alternatyvų ir nors kavos tirščiai nėra ypatingai turtingi augalams būtinomis pagrindinėmis maisto medžiagomis, tačiau juose esančios bioaktyviosios medžiagos gali būti labai naudingos nualintiems Lietuvos dirvožemiams.
Siekiant užtikrinti tvarios ekonomikos ir žaliosios žemdirbystės siekius būtų tikslinga organizuoti viešojo maitinimo įstaigose susidarančių kavos gėrimo atliekų surinkimą ir tikslingą jų panaudojimą. Nors šiuo metu kavinių, barų ir restoranų darbas stipriai apribotas, pradėti galime nuo savęs ir pabandyti sumažinti be perdirbimo išmetamų atliekų kiekį, padėti gamtai ir sau.
