Nors Kauno tarpukario modernizmo architektūra šiandien vertinama kaip vienas iš miesto išskirtinumų, taip buvo ne visada. Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjos Huriye Armağan Doğan, apskirtai pasaulyje modernizmo epochos architektūra ne visada suvokiama kaip paveldas, ypač jei trūksta architektūros žinių ar suvokimo apie šį laikotarpį.
Siekdama nustatyti, kaip susiformuoja visuomenės požiūris į tai, kokie pastatai laikytini paveldu, H. A. Doğan siūlo naują požiūrį, grįstą žvilgsnio sekimo technologija. Eksperimento, kurio metu dalyviai buvo prašomi žiūrėti į Kauno ir Ankaros architektūros objektų fotografijas, buvo fiksuojama, kokios architektūros ypatybės ar bruožai turi įtakos tam tikrų objektų, kaip kultūros paveldo, vertinimui.
Remdamasi eksperimento rezultatais, KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centre dirbanti tyrėja H. A. Doğan pasiūlė modelį, kuris gali numatyti, kaip žmonės suvokia pastatų paveldą. Šis modelis galėtų būti naudingas formuojant su architektūros paveldo išsaugojimu susijusias gaires ir veiksmų planą.
Žvilgsnio sekimo technologijos – kultūros paveldui vertinti
Pasak iš Turkijos kilusios KTU mokslininkės, žvilgsnio sekimo technologija paprastai naudojama rinkodaros ir elgesio tyrimuose, ypač vertinant vartotojų pasirinkimų prioritetus. Šis metodas pagrįstas dviejų kamerų įrašais: pirmoji fiksuoja, kur žmonės žiūri, o antroji – akių judėjimą.
Naudojantis šiuo metodu galima sekti, kuri vaizdinė detalė patraukė žmogaus dėmesį, kai jie renkasi ar vertina ar kitą objektą.
„Taigi, man kilo mintis: kodėl gi nepasinaudojus tuo pačiu principu norint suprasti, kaip žmonės vertina kultūros paveldą?“ – aiškina H. A. Doğan.
Modernistinės architektūros tyrimas Turkijos sostinėje Ankaroje ir Kaune atskleidė, kad žmonių sprendimus veikia septyni rodikliai: ornamentai, medžiagos, linijos, spalvos, patina, išraiškingi architektūriniai elementai ir pastato pakeitimai vėlesniame laikotarpyje.
Kuo daugiau žinių apie pastatą – tuo labiau jis vertinamas
Tyrėja teigia, kad kultūros paveldo vertinimas neatsiejamas nuo prisiminimų ir asociacijų. Remiantis suvokimo teorijomis, kai žmonės ką nors pamato pirmą kartą, tam objektui vertinti jie naudoja savo ankstesnes žinias. Pavyzdžiui, pasak KTU mokslininkės, ornamentai daro didžiausią įtaką vertinant pastatą kaip paveldą, nes šie elementai yra glaudžiai susiję su konkrečiais architektūros etapais, istorija.
„Dažnai manoma, jog ornamentai laikomi tik dekoratyviniu elementu, tačiau tinkamai naudojami ornamentai atspindi visuomenės tapatybę ir prisiminimus bei vietą“, – sako dr. H. A. Doğan.
Anot tyrėjos, tradicinės medžiagos, patamsėjusios metalinės detalės, vertikalios linijos, išraiškingi architektūriniai elementai, tokie kaip frontonai ar bokšteliai žmonėms sukuria įspūdį, kad pastatas gali būti paveldo objektas. Tai susiję su kultūriniais prisiminimais arba išankstinėmis žiniomis apie tai, kas gali būti paveldas. H. A. Doğan taip pat pabrėžia, jog priestatai ar pastatų pakeitimai, kuriuose naudojamos šiuolaikinės medžiagos, neigiamai veikia žmonių suvokimą.
Mokslininkė daro išvadą, kad tam, jog statinys būtų suvoktas kaip paveldas, visuomenei reikia pateikti atitinkamos informacijos, kuri padėtų gilinti žinias apie architektūros paveldo vertinimą globaliame kontekste.
Žmonės paveldą vertina selektyviai
A. Doğan šią temą nagrinėjo savo daktaro disertacijoje, už kurią pelnė Baltijos universitetų programos (BUP) doktorantūros apdovanojimą už geriausią daktaro disertaciją socialinių ir humanitarinių mokslų kategorijoje.
„Mano tyrimas dar labai naujas, žvilgsnio sekimo technologijų naudojimas statinio paveldo vertinimo kontekste vis dar analizuojamas. Džiaugiuosi, kad savo tyrimu prisidėjau prie skaitmeninių metodų ir biometrinių matavimų vystymo humanitariniuose moksluose – metodų, kurie paveldo studijose nėra plačiai naudojami“, – sako KTU mokslininkė.
Tyrimo metu atskleistos žinios galėtų padėti architektams ir institucijoms rengiant kultūros paveldo išsaugojimo strategijas. Remdamasi tyrimo rezultatais, KTU mokslininkė taip pat sukūrė modelį, kuris gali numatyti, kaip žmonės suvokia pastato paveldo potencialą.
„Užaugau apsupta paveldo objektų ir pastatų, jie visada buvo svarbi mano gyvenimo dalis. Visgi, ilgainiui pastebėjau, kad nors paveldo pastatai yra svarbūs man, kiti žmonės neretai juos vertina selektyviai, o architektūrinių paveldo statinių aplinka jiems tik sudaro foną, o ne atsiduria dėmesio centre“, – teigia H. A. Doğan.
Ji teigia jog ateityje, lavinant dirbtinį intelektą, modelio skaičiavimai galės būti automatizuoti.
Kauno kultūroje – modernistinės tarpukario architektūros atgarsiai
A. Doğan šioje temoje atliko ne vieną tyrimą. Jų metu mokslininkė daugiausiai dirbo su Kauno modernizmo paveldo pastatų, kuriuos miestas pristatė paraiškoje, skirtoje UNESCO pasaulio paveldo vardui gauti, atvaizdais.
Nominacinė paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ Pasaulio paveldo centrui buvo pateikta dar 2021 metų sausį, o šių metų birželio-liepos mėnesiais paaiškės, ar Kauno modernizmas taps penktuoju Lietuvos objektu, įrašytu į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Paraiškoje nominuojama teritorija apima Kauno Naujamiesčio ir Žaliakalnio seniūnijas, kuriose vieni iš svarbiausių objektų – KTU Centriniai rūmai, Tyrimų laboratorija, kurioje šiandien įsikūręs KTU Cheminės technologijos fakultetas, ir daugelis kitų. Šie pastatai puoselėja autentišką interjerą, yra išsaugoję modernizmo architektūros fragmentus.
KTU mokslininkės Huriye Armağan Doğan aprašytą tyrimą galite rasti čia: https://www.emerald.com/insight/content/doi/10.1108/JCHMSD-12-2020-0174/full/html; https://sciendo.com/article/10.2478/aup-2020-0012
Daugiau apie „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ projektą: https://modernizmasateiciai.lt/modernusis-kaunas-optimizmo-architektura-1919-1939/
