Nėra ko stebėtis, nes vandens tiekimo sistemos nėra pritaikytos hektarams žolės laistyti vakarinio vandens suvartojimo piko valandomis (17–23 val.) ir tik nuo mūsų pačių priklauso, ar vakare atsukus kraną iš jo bėgs vanduo. Be to, sumažėjus slėgiui, suprastėja vandens kokybė, nes susidaro sąlygos susidrumsti vamzdynuose esančioms nuosėdoms.
Taigi, prieš kaltindami vandens tiekimo bendroves dėl vandens trūkumo, pagalvokime, ar savo bendruomenėje šnekamės apie vandens išsaugojimą ir ar patys imamės veiksmų. Tai nėra vien atskirų miestų ar Lietuvos problema – visose šalyse sausrų metu yra gyvybiškai svarbu sumažinti vandens suvartojimą.
Džiugu stebėti, kaip atskirų rajonų grupėse dalinamasi prašymais taupyti vandenį. Tik galvodami vieni apie kitus galime kurti darnias bendruomenes. O tiems, kurie nori būti gudresni už kitus ir suvokimą apie bendruomenių gyvenimo kokybę apriboja savo kiemo žolės žalumu ir jos laistymą didžiausio vandens suvartojimo valandomis, tikiu, ateis diena, kada ir teisiškai bus ribojamas vandens naudojimas nebūtinosioms reikmėms sausrų metu – kas anaiptol nėra naujiena pasaulyje.
Saugokime svarbiausią mūsų planetos išteklių – gėlą vandenį, tausokime jį ir dalinkimės su visomis gyvybės formomis. Deramai įvertinkime vandens svarbą ir kiekvieno vandens lašo vertę. Prisiimkime atsakomybę už vandens vartojimą ir darykime sąmoningus pasirinkimus.
Pagalvokime, kiek vandens galime sutaupyti savo kasdienėje veikloje – užsukime vandenį valantis dantis, greičiau nusiprauskime duše, sutaisykime nesandarius kranus ir vamzdynus, naudokime vandenį tausojančią įrangą, įsirenkime lietaus surinkimo sistemas.
Vandens tiekėjai, savo ruožtu, sausrų metu daro viską, kad mus pasiektų švarus ir kokybiškas vanduo. Susitelkime ir visi kartu išmokime išgyventi šiais kritiniais laikotarpiais, nes ateityje jų tik daugės.
