Maistą gaminate nesvylančios dangos keptuvėje, ruošiate kukurūzų spragėsius mikrobangų krosnelėje, naudojate kontaktinius lęšius, dantų siūlą ar dekoratyvinę kosmetiką? Galite būti tikri – esate veikiami amžinųjų teršalų.
Kad ir kaip nesmagiai tai skambėtų, tačiau tai yra tiesa. Pasaulyje, kuris darosi vis komfortiškesnis gyventi, neigiamos žmogaus veiklos pasekmės tampa vis akivaizdesnės ir grėsmių mūsų planetai tik daugėja.
Ribojimai įvesti neseniai
Viena iš jų – šiais metais 90-metį švenčiantys vadinamieji amžinieji teršalai – PFAS. Per- ir poli- fluoralkilintos medžiagos prasiskverbė į mūsų aplinką jau seniai ir kelia nuolatinį pavojų gamtos ekosistemoms ir žmonių sveikatai.
Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) Aplinkosaugos inžinerijos katedros mokslininkės Ingos Urniežaitės, ilgą laiką šios medžiagos buvo naudojamos visiškai nevaržomai ir nekontroliuojamai.
Jos teigimu, savybės, nulėmusios daugybę PFAS panaudojimo būdų, kartu kelia ir didžiausią pavojų aplinkai. Šios medžiagos pasklinda ir išlieka aplinkoje nesuirę tol, kol nėra iš jos pašalinamos aktyviais valymo metodais. Jos kaupiasi dirvožemyje, vandenyje ir net gyvuose organizmuose. Patekusios į žmogaus organizmą gali sutrikdyti endokrininės sistemos veiklą, sukelti vystymosi sutrikimus, inkstų ir kepenų pažeidimus, galimai paskatinti vėžinius susirgimus.
„Ne veltui paminėti spragėsiai – Masačiusetso vėžį sukeliančių medžiagų tyrimų instituto mokslininkai (Silent Spring Institute, Massachusetts, JAV) nustatė, kad spragėsių, gaminamų mikrobangų krosnelėje, vartojimas buvo susijęs su padidėjusia PFAS koncentracija kraujo serume.
Migracija iš fluorintų riebalams atsparių dangų, dažniausiai naudojamų kukurūzų spragėsių maišeliams ir greito maisto pakuotėms gaminti, yra vienas iš PFAS patekimo į žmogaus organizmą kelių“ – perspėja I. Urniežaitė.
PFAS – kiekvieną dieną, kiekvienuose namuose
Namuose šių medžiagų taip pat gali turėti: maisto produktai (daugiausiai – žuvis ir subproduktai), asmens priežiūros priemonės, įskaitant šampūną, kosmetikos priemonės (nagų lakas, blakstienų tušas), dantų siūlas, tualetinis popierius, higieniniai įklotai, skalbimo priemonės, sporto rūbai, neperšlampantys drabužiai ir batai, skėčiai, mobilieji telefonai, čiužiniai, tapetai, kilimai – ir tai toli gražu ne visas sąrašas.
Bandys valyti Kauno vandenį
KTU Aplinkosaugos inžinerijos magistrė Judita Švaikauskaitė, studijų metu gaminusi ir tyrinėjusi iš polivinilo alkoholio gaminamas hidrogelio granules, džiaugiasi, kad turinčios unikalią savybę – labai porėtą struktūrą medžiagos, gali būti pritaikytos mikroteršalų šalinimui iš užteršto vandens. „Aplinkosaugos srityje matau didžiulį potencialą ir daug neatidėliotinų iššūkių, kuriuos turime spręsti nedelsdami“, – teigia Judita.
KTU mokslininkė I. Urniežaitė sako, kad deja, dėl PFAS naudojimo itin plačiu mastu, šiandien visiškai išvengti šios medžiagos mūsų aplinkoje neįmanoma, tačiau yra keletas priemonių, kurių galime imtis kiekvienas iš mūsų, kad sumažintumėme PFAS savo namuose ir gamtoje.
„Šiandien jau tikrai galime rinktis produktus, ant kurių nurodoma, kad jie pagaminti nenaudojant PFAS: atsisakyti nesvylančių keptuvių, turinčių PFAS junginių, įdėmiai skaityti neperšlampančių drabužių ir batų etiketes, ar atsinešti savo indą įsigyjamam maistui.
Ir, be abejo, jei negalite gyventi be spragėsių, gal verta pagalvoti apie spragėsių aparatą arba tiesiog kepti juos puode ar orkaitėje! Nepamirškite paskatinti artimųjų ir aplinkinių domėtis gaminių sudėtimi ir sąmoningai pirkti gaminius be PFAS. Tokiu būdu ne tik sumažinsime amžinųjų teršalų patekimą aplinką, bet ir atversime kelią saugesnėms plataus vartojimo produktų alternatyvoms“, – pabrėžia ji.