Rimantas Kublickas, KTU Cheminės technologijos fakulteto Maisto mokslo ir technologijos katedros docentas
Energinius gėrimus (anksčiau netaisyklingai vadintus energetiniais gėrimais) pirmieji vartoti pradėjo profesionalūs sportininkai, norėdami varžybų metu pademonstruoti savo geriausią sportinę formą. Šiuo metu pagrindinė energinių gėrimų tikslinė grupė kiek pasikeitė, tai – šiuolaikiniu tempu gyvenantys (dažniausiai jauni) žmonės. O vis daugiau šiuolaikinių sportininkų visai nebevartoja energinių gėrimų dėl jų dehidratuojančio, iš organizmo kalcį ir geležį šalinančio poveikio bei kraujospūdžio didinimo.
Energinių gėrimų istorija permaininga. Pirmasis toks gėrimas sukurtas Japonijoje 1960 m. buvo be kofeino – turėjo taurino ir vitaminų. Ir tik 1987 metais austras Dietrich Mateschitz sukūrė labiau dabar įprastą variantą su kofeinu ir cukrumi.
Beje, būta bandymų į energinio gėrimo receptūrą įtraukti alkoholį, bet vėliau toks energinis-alkoholinis gėrimas turėjo būti sukurtas naujai ir gaminamas jau be kofeino ir taurino. Alkoholio ir stimuliantų mišinio gėrime atsisakyta todėl, kad stimuliuojantis kofeino ir kitų komponentų poveikis trukdo pajusti svaiginantį alkoholio poveikį ir tai gresia sunkiu apsinuodijimu. Taigi, verta įspėti, kad energinių gėrimų ir alkoholio gerti tą pačią dieną negalima.
Gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai
Lietuvos Respublikos maisto įstatymas nurodo, kad energinis gėrimas – nealkoholinis gėrimas, kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino, nesvarbu, iš kokio šaltinio, arba kuriame yra daugiau kaip 150 mg/l kofeino ir vienos ar kelių kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų – gliukurono laktono, inozitolio, guaranino, ginsenozidų, ginkmedžių ekstrakto, taurino ar kt.
Energiniame gėrime gali būti ir angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų, amino rūgščių, maisto priedų, vaisių sulčių ar augalų ekstraktų. Kaip nuo 2014 m. skelbia tas pats įstatymas, Lietuvoje draudžiama parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus jaunesniems kaip 18 metų asmenims.
JAV jau nuo 2013 m. nepardavinėja šių gėrimų nepilnamečiams, o Belgijoje, Norvegijoje, Danijoje ir Prancūzijoje energiniais gėrimais prekiaujama tik vaistinėse. Žinoma, energiniai gėrimai buvo kruopščiai tirti, o valstybinės sveikatos saugumo institucijos visame pasaulyje, įskaitant Europos maisto saugos tarnybą, patvirtino, kad jie yra saugūs.
Kita vertus, atsižvelgdama į šių gėrimų nesaikingo vartojimo patirtis, Pasaulio sveikatos organizacija teigia, jog energiniai gėrimai gali kelti grėsmę visuomenės sveikatai, o mitybos specialistai paprastai nerekomenduoja vartoti šių gėrimų dėl pripratimo prie jų ir poreikio vis didinti geriamą kiekį.
Energiją suteikia ne taurinas, o cukrūs
Neblogai ištyrinėtos atskirų energinio gėrimo komponentų, ypač kofeino, saugaus vartojimo galimybės. Tačiau kofeino mišinių su kitomis energiniuose gėrimuose esančiomis medžiagomis poveikis vis dar santykinai mažai žinomas, ypač kalbant apie vaikus ir sergančius žmones.
Sveikiems suaugusiems rekomenduoja neviršyti saugios dozės – 300 mg kofeino per dieną (tai atitiktų 2-6 puodelius kavos). Asmenims turintiems sveikatos problemų, vartojantiems vaistus, nėščiosioms saugūs kofeino kiekiai daug mažesni, o kokie kofeino kiekiai saugūs vaikams nėra iki galo aišku.
Kofeinas laikinai padidina neurotransmiterių (domanino, serotonino, acetilcholino) kiekį smegenyse, todėl trumpam sukelia geros savijautos, žvalumo ir didesnio darbingumo būseną. Cukrūs – sacharozė (įprastinis cukrus) ar kiti greitieji angliavandeniai – ir yra tos pagrindinės maistinės medžiagos, kurios suteikia energijos iš gėrimo, nors ir ne itin sveiku būdu.
Energinio gėrimo stimuliuojančios medžiagos taip pat paskatina energijos gavimą iš organizmo vidinių resursų. Taurino poveikis organizmui gana sudėtingas, bet dažniausiai minimos jo savybės: riebalinio audinio resursų naudojimų aktyvinimas bei pieno rūgšties geresnio pašalinimo iš nuvargusių raumenų.
Išgėrus energinį gėrimą, kofeinas į kraujotaką patenka per pirmąsias 10 minučių, padidėja širdies susitraukimo dažnis ir kraujospūdis. Per kitas 15-45 minutes kofeinas įsisavinimas iki galo, ir laikinai blokuoja adenozino receptorius, todėl žmogus nejaučia nuovargio.
Artinamas diabetas
Įsisavinamas didesnis nei įprasta cukraus kiekis padidina gliukozės bei insulino kiekį kraujyje. Valandos bėgyje kofeino poveikis pradeda silpti, gliukozės resursai išsenka, žmogus po truputį praranda žvalumą ir jaučiasi labiau pavargęs. Ilgainiui skatinant tokius gliukozės koncentracijos šuolius, gali išsivystyti atsparumas insulinui ir antro tipo diabetas.
Didesni kofeino kiekiai stipriai veikia visą endokrininę sistemą, dažnai suardydami hormonų pusiausvyrą, skatina antinkščių veiklą, hormonų epinefrino (adrenalino) ir norepinefrino sekreciją. Ilgiau taip stimuliuojant šias endokrinines liaukas sukeliamas antinksčių „pervargimas“, ir situacijose, kai jų sklandi veikla būtina organizmui įveikiant gyvenimo iššūkius (stresą), antinkščių hormonų gali pritrūksti.
Kofeinas savotiškai įtakoja augimo hormono veikimą tam tikromis situacijomis, kas gali apsunkinti organizmo regeneracijos ar augimo procesus. Patartina kitą dieną po energinių gėrimų vartojimo leisti organizmui gerai pailsėti, nei tokių gėrimų, nei kofeino nebevartoti.
Asmenims, kurie energinius gėrimus vartoja reguliariai, gali pasireikšti kofeino abstinencijos požymiai, galvos skausmai, dirglumas, vidurių užkietėjimas, skrandžio problemos, pykinimas, vėmimas, anoreksija, gastroezofaginis refliuksas (rėmuo). Pavartojus per daug energinių gėrimų, gali pasireikšti apsinuodijimo požymiai, sutrikti širdies ritmas, atsirasti raumenų drebulys, nemiga, net išsivystyti depresija.
Energiniai gėrimai reikiamu momentu gali skatinti protinę veiklą, gerinti budrumą, padėti užsiimant aktyvia fizine veikla, bet tada juos vartojantis žmogus turėtų būti informuotas apie galimas rizikas ir vartojimo rekomendacijas, ir, žinoma, turėtų tinkamai šiuos gėrimus vartoti.
Būtų puiku, jei žmonės paieškotų ir kitų būdų, kaip gyventi žvaliai ir būti geros nuotaikos be jokių stimuliatorių.
