KTU mokslininkas ir Wing Tsun kung fu instruktorius A. Bieliauskas: šiame kovos mene fizinė jėga gali ir trukdyti – viską lemia greitis ir pojūčiai

Svarbiausios | 2021-03-01

Ciklas „KTU žmonės“ kviečia skaitytoją artimiau susipažinti su Kauno technologijos universitete (KTU) dirbančiais žmonėmis, kurie greta mokslinės, akademinės ar administracinės veiklos turi ir kitokį – netikėtą ir įdomų – gyvenimo būdą.

Dažnai mokslininkai vis dar įsivaizduojami kaip nuo aplinkinių atsiriboję žmonės: užsidarę laboratorijose, bibliotekose, daug laiko praleidžiantys prie kompiuterių ir įvairių dokumentų. Tačiau toks mokslininko paveikslas tikrai atspindi ne visus. Pastaruosius trylika metų KTU Sintetinės chemijos institute dirbantis kaunietis Aurimas Bieliauskas daug laiko praleidžia ne tik vykdydamas mokslinius tyrimus, bet ir intensyviai treniruodamasis sporto salėje – čia jis praktikuoja Wing Tsun kung fu kovos meną.

Nors Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas šį kovos meną praktikuoja dar tik trečius metus, šiandien A. Bieliauskas jau ir pats yra instruktorius bei ruošiasi pirmajam meistriškumo egzaminui.

„Apmąstęs savo kelią KTU vadovaujant jauniesiems chemikams, supratau, kad tapus kung fu instruktoriumi teks žymiai labiau įsigilinti į technikas, sugebėti jas taisyklingai pateikti bei atsakyti į visus iškylančius mokinių klausimus. Tai – spartesnis tobulėjimas“, – tikina A. Bieliauskas.

Kung fu, anot jo – sunkus darbas, kuriame svarbiausia – niekuomet nepasiduoti: „Tačiau šis darbas atsiperka: praktikuojant kung fu atsiskleidžia žmogaus charakteris, gebėjimas įveikti kylančius sunkumus, patikėti savimi ir beribėmis žmogaus galimybėmis“.

– Kaip susidomėjote Wing Tsun kung fu?

– Gyvenau ir augau Kaune, Aukštuosiuose Šančiuose. Paauglystėje teko ne kartą patirti, kad gyvenu ne pačiame saugiausiame rajone. Nors pagal ūgį galėčiau be problemų žaisti krepšinį, kuriam, beje, skyriau septynerius metus treniruočių, gyvenimas privertė užsiimti kovos menais, sutvirtėti fiziškai.

Trejus metus užsiėmiau kyokushin karate, vėliau kelerius metus treniravausi sporto klubuose. Viskas pasikeitė įstojus į KTU bei pradėjus dirbti KTU Sintetinės chemijos institute. Dėl laiko trūkumo teko apleisti sportą, bet visuomet sau žadėjau, kad grįšiu į karate arba išbandysiu kitą kovos meną.

Kartą kilus konfliktui ir sulaukus grasinimų, „Google“ paieškos sistemoje suvedžiau žodį „savigyna“. Peržiūrėjus įvairius variantus, labiausiai sudomino Wing Tsun kung fu kovos meno pagrindu sukurta savigynos programa „Armor“. Apie kung fu praktiškai nieko nežinojau, bet kadangi mano mėgstamiausias šių laikų animacinis filmas yra „Kung fu Panda“, pagal vyrišką logiką viskas tiko – tai padėjo man apsispręsti (šypsosi, – aut. past.).

– Kodėl pasirinkote būtent šį kovos meną? Kuo sužavėjo šis užsiėmimas?

– Visų pirma, dėl efektyvumo. Atėjus į savigynos kursus, pirmiausia vizualiai įvertinau instruktorių – akivaizdžiai turėjau ūgio, masės ir jėgos pranašumą. Mintyse sau pasakiau: jei nors kartą atsidursiu ant žemės, ar būsiu įveiktas, užsiimsiu šiuo kovos menu, nes tai tikrai atrodė neįmanoma.

Kursų metu instruktorius atsiklausė ar galėtų demonstruoti veiksmus man padedant, tiksliau pasakius – vaidinau užpuoliką. Su šypsena veide sutikau, bet labai greitai supratau, kad neturiu net menkiausios vilties. Kursus sudarė 8 pamokos, tačiau jau po pirmųjų pamokų nusprendžiau pradėti lankyti treniruotes. Iškart supratau, kad mano turima 110 kg masė ir fizinė jėga nieko verta, neturint koordinacijos, reakcijos ir greičio.

Po trejų metų susižavėjimas tik dar labiau sustiprėjo. Pats Wing Tsun kung fu kovos menas turi labai gilias tradicijas. Pagal legendą, jis buvo sukurtas moters, gyvenusios Šaolino vienuolyne, ir perduotas iš rankų į rankas iki pat šių dienų. Plačiajai visuomenei Wing Tsun kung fu buvo pristatytas didžiojo meistro Yip Man bei jo mokinių, iš kurių garsiausias – Bruce Lee, apie kurį daugelis mūsų tikrai girdėjo ar matė filmuose.

– Kaip manote, kokios savybės, asmenybės bruožai reikalingi norint užsiimti kung fu? Kodėl?

– Noras tobulėti, kantrybė, atkaklumas ypač kung fu treniruočių pradžioje galėtų padėti šiame be galo įdomiame, bet kartu ir sudėtingame, unikaliame kovos mene. Iš pradžių labai sunku suprasti, kodėl tam tikri veiksmai sunkiai įgyvendinami, bet tam paprasčiausiai reikia patirties.

Kung fu – tai sunkus darbas, kuriame svarbiausia – niekuomet nepasiduoti. Iš esmės, visi kovos menai priverčia susidurti su sunkumais, nes mokaisi kažką naujo. Dalis kovos technikų paprastesnės, bet kylant sudėtingumo laipsniui, atsiskleidžia žmogaus charakteris, gebėjimas įveikti kylančius sunkumus, patikėti savimi ir beribėmis žmogaus galimybėmis. Taip formuojasi kovotojo charakteris.

– Ką jums reiškia Wing Tsun kung fu kovos menas? Kokių pamokų gaunate užsiimdamas šia veikla?

– Dirbu su unikalia milijonus eurų kainuojančia moksline aparatūra – superlaidžiais magnetais, kurie bet kurią akimirką gali išsikrauti įvykstant gyvybei pavojingai avarijai. Daug streso teko patirti bei susidurti su daugybe problemų siekiant išlaikyti „gyvus“ šiuos unikalius mokslinius prietaisus.

Tačiau užsiimdamas kung fu išgirdau labai įdomią mintį, kuri kardinaliai pakeitė mano požiūrį: „Gyvenime neegzistuoja problemos, yra tik reikalai, kuriuos reikia išspręsti. Jeigu tu to padaryti negali ir tai nuo tavęs nepriklauso – tai nelaimė. Jeigu taip – neverta dėl to jaudintis“. Taigi savęs paklausiau: ar galiu ką pakeisti dėl savaiminio superlaidaus magneto išsikrovimo? Ne, tai būtų nelaimė. Tik įvykus avarijai reikėtų išspręsti daugybę klausimų.

Žmonės ateina į treniruotes vedini įvairių tikslų: norėdami išmokti apsiginti, pabendrauti, išmokti kažką naujo, atsipalaiduoti po darbų, sustiprėti fiziškai, numesti svorio. Asmeniškai man viskas iš šio sąrašo tiktų, bet šis užsiėmimas palaipsniui tapo kur kas daugiau. Praėjus susižavėjimo stadijai, išsivystė meilė Wing Tsun kung fu. Manau, kad tai įnešė daugiau tvarkos mano gyvenime, nes žinau kada vyks treniruotės, o pagal tai galiu lengviau susidėlioti darbus bei kitus asmeninius reikalus, nes kitu atveju greičiausiai tas laikas būtų skirtas darbui. Darbas teikia malonumą, bet gyvenimas taip pat išmokė, kad retkarčiais reikia ir pailsėti.

Wing Tsun kung fu – kovos menas geriems žmonėms. Tai viena iš pirmųjų pamokų, kuri įsiminė treniruočių metu, kad tai ne skambi frazė, bet viena iš svarbiausių vertybių. Viskas prasideda nuo sugebėjimo padėkoti, pasakyti paprasčiausią žodį „ačiū“.

Kadangi tai kinų kovos menas, nusilenkimas – tipiškas padėkojimo būdas. Todėl treniruočių metu visuomet padėkojam savo mokytojams, porininkams. Visuomet išreiškiame pagarbą nusilenkdami tiek ateidami, tiek išeidami iš treniruočių salės bei pradedant ar baigiant treniruotę.

Kung fu kelio pradžioje mačiau tik įspūdingą efektyvumą, bet dalyvaudamas seminaruose, kursuose, stovyklose, privačiose treniruotėse su aukšto meistriškumo kung fu bendruomenės nariais, išbandžiau labai aukšto lygio technikas ir pamačiau jų grožį.

Ar įmanoma išmokti kelis milijonus veiksmų kombinacijų? Tikrai ne, bet šis kovos menas – tai sistema su savo unikaliais principais, kuriuos palaipsniui įsisavinant, pasimato visas grožis. Besiruošdamas pirmajam meistriškumo lygio egzaminui vis labiau įsitikinu, kad viską lemia greitis, pojūčiai, o fizinė jėga kartais gali net trukdyti.

– Koks asmeniškai jūsų pasiekimas jums atrodo didžiausias? Ar šioje srityje rengiamos varžybos ar turnyrai?

– Varžybos ar turnyrai nėra rengiami. Wing Tsun kung fu kovos menas skirtas savigynos tikslams atakuojant į pažeidžiamiausius priešininko kūno taškus, tokius kaip akys, nosis, gerklė, saulės rezginys, tarpukojis, kelio sąnarys, siekiant kaip įmanoma efektyviau neutralizuoti priešininką. Kiekvienam puolimo veiksmui egzistuoja atitinkama gynyba. Treniruočių bei stovyklų metu vyksta kovos, naudojant apsaugas ir svarbiausia – gerbiant savo porininką.

Man, kaip instruktoriui, pats didžiausias laimėjimas – matyti mokinių tobulėjimą, taip pat kai žmonės padėkoja už treniruotę ar kai pats išmokstu naujų technikų bei sugebu sėkmingai jas perteikti.

– Jau ir pats esate instruktorius. Kaip nusprendėte juo tapti? Kuo įdomi ir kitokia ši patirtis? Kuo ji jums svarbi?

– Po vienos iš intensyviausių stovyklų, kuriose teko kada nors dalyvauti, sulaukiau pasiūlymo siekti instruktoriaus lygio. Gyvenimiška patirtis padėjo priimti šį atsakingą sprendimą. Apmąstęs savo kelią KTU vadovaujant jauniesiems chemikams, supratau, kad tapus Wing Tsun kung fu instruktoriumi teks žymiai labiau įsigilinti į technikas, sugebėti jas taisyklingai pateikti bei atsakyti į visus iškylančius mokinių klausimus.

Tai – didžiulė atsakomybė, nes žmonės tavimi tiki. Jei mokysi netaisyklingai, iki galo neįsigilinęs į technikas, tai vėliau reikės įdėti daug pastangų stengiantis ištaisyti padarytas klaidas. Tai priverčia labiau domėtis šiuo kovos menu, sparčiau tobulėti, rodyti gerą pavyzdį mokiniams treniruočių, seminarų, stovyklų metu. Stengiuosi tapti geru mokytoju – to labai siekiu ir savo profesinėje veikloje.

– Kur pritaikote kung fu užsiėmimų metu įgytas patirtis kasdienybėje? Kuo ši veikla jums padeda darbe, ar atvirkščiai – darbas veiklai?

– Treniruočių metu tenka bendrauti su daug žmonių – netgi galėčiau teigti, kad daugiau nei universitete. Pastebėjau, kad užsiimant kung fu pagerėjo mano iškalba, manau, kad patobulinau savo įgūdžius perteikti informaciją kolegoms darbe, todėl kyla mažiau konfliktų, bendravimo sunkumų.

Taip pat šis kovos menas padėjo suprasti, kad reikia pasitikėti savo vadovu, mokytoju. Labai dažnai mokiniai treniruočių metu dvejoja, bijo eiti į egzaminą. Pats dariau šią klaidą treniruočių bei doktorantūros studijų metu. Tačiau jeigu nepasitiki savo vadovu, mokytoju, jo nuomone, tai reiškia, kad jautiesi už jį turintis daugiau patirties ir žinių. Gal tuomet verta keisti vadovą? Ar savo požiūrį? Taip pat kiekvienas mokytojas širdyje turi išlikti mokiniu ir neprarasti noro tobulėti.

Darbe tobulinu tiek chemijos, tiek spektroskopijos žinias. Ar pakeitė kung fu mano požiūrį siekiant naujų profesinių žinių? Tikrai taip. Norėčiau pacituoti Didžiojo Meistro Yip Man žodžius, kuriuos galime rasti kiekvieno Wing Tsun kung fu mokinio diplome: „Yra aukšto lygio technikų, kurias, kaip ir kalno viršūnes, dengia rūkas: jų nematai, bet jos yra (angl. There are high-level techniques which, like the peaks, are covered by fog; you can‘t see them, but they are there). Šiemet pavyko išsklaidyti rūką nuo vienos iš viršukalnių spektroskopijos srityje. Tačiau pasiekus vieną iš tikslų, viršukalnių sąrašas tik didėja – jas iš visų jėgų stengsiuosi įveikti.

– Kokie lygmenys žymi meistriškumą Wing Tsun kung fu srityje? Kaip nustatomi lygiai? Kiek didelis susidomėjimas šiuo kovos menu Lietuvoje ir pasaulyje?

– Wing Tsun kung fu kovos menų sistemoje egzistuoja aiškiai apibrėžta programa, kokias technikas reikia išmokti norint pakilti iki atitinkamo mokinio ar meistro lygio laikant egzaminą stovyklų bei seminarų metu. Mokinio stadiją sudaro 12 mokinio lygių. Nuo ketvirtojo mokinio lygio atsiranda galimybė laikyti instruktoriaus egzaminą. Išlaikius visus mokinio lygius suteikiama galimybė laikyti meistriškumo egzaminą. Mokinio lygį nusako skirtingos spalvos gėlės emblema, kuri nešiojama ant specialios Wing Tsun kung fu mokinio aprangos. Meistrai taip pat turi 12 lygių.

Wing Tsun kung fu tikrai populiarus kovos menas ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Lietuvoje sėkmingai veikia klubai visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tai – populiariausias kung fu stilius pasaulyje.

Man, kaip KTU bendruomenės nariui, neapsakomai džiugu, kad ir universitete turime ne vieną labai aukšto meistriškumo Wing Tsun kung fu mokytoją. Taip pat, kad turime galimybę užsiimti šiuo unikaliu kovos menu KTU studentų miestelyje, Studentų g. 71. Čia vykstančiose treniruotėse laukiami visi susidomėję kung fu.