Jungtinė dviejų KTU fakultetų mokslininkų komanda iki metų pabaigos vykdys projektą, kurio metu bus siekiama sukurti vario dalelėmis įsotintų medžiagų sluoksnius, apsaugančius nuo virusų ir bakterijų.
Lietuvos mokslų taryba (LMT) projektui „Antibakterinių vario dalelių sluoksnių gavimas ir jų pritaikymas ilgalaikio naudojimo apsaugos priemonėms“ skyrė per 42 tūkst. eurų. Projekto tikslas – sukurti efektyviomis antibakterinėmis savybėmis pasižyminčias modifikuotas kompozicines medžiagas ilgalaikių apsaugos priemonių gamybai.
Neatsparūs variui
Šis projektas yra LMT kvietimo trumpalaikių taikomųjų tyrimų projektams, skirtiems sprendimams dėl COVID-19 pandemijos padarinių parengti, dalis.
Mokslininkų grupė sudaryta iš Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF), Fizikinės ir neorganinės chemijos katedros bei Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF), Gamybos inžinerijos katedros darbuotojų.
Pasak projekto vadovo, CTF mokslininko docento Remigijaus Ivanausko, sparčiai pasaulyje išplitusi COVID–19 pandemija akivaizdžiai parodė prastą žmonijos pasiruošimą saugotis nuo oro lašeliniu būdu plintančių užkratų.
„Net ir suvaldžius didįjį epideminį sprogimą, ir toliau tenka atidžiai saugoti medikus ir silpnesnio atsparumo visuomenės grupes, todėl, norint išvengti naujų masinių ligų protrūkių, yra aktualu skubiai ieškoti galimybių kurti efektyvias medžiagas apsaugos priemonėms. Gerai žinoma, kad ore esantys gripo virusai užteršia aplinkos paviršius, kuriuos liesdami rankomis žmonės gali užkrėsti gripu. Virusų nukenksminimui naudojamos įvairios dezinfekcijos priemonės, kurios dažnai yra žmogaus organizmo alerginių reakcijų priežastimi, o patekusios į aplinką gali būti dar vienu papildomu jos taršos komponentu,“ – sako jis.
Jo teigimu, pastaraisiais metais didelis dėmesys yra skiriamas ieškant naujų, efektyvesnių ir mažiau žalingų žmogui bei aplinkai būdų bakterijoms ir virusams naikinti.
„Laboratoriniais tyrimais buvo įrodyta, kad dauguma bakterijų rūšių per kelias valandas žūsta vario ar jo lydinių paviršiuose. Tuo tarpu bakterijos ant nerūdijančio plieno ar plastiko paviršiaus išlieka gyvybingos dvi ir daugiau parų. Todėl labai svarbu šią vario savybę kuo plačiau įdiegti sveikatos apsaugoje sprendžiant šiuo metu dėl pandemijos COVID–19 kilusius iššūkius,“ – sako mokslininkas.
Medžiagas bandys įsotinti dalelėmis
Vienas iš galimų kelių būtų apsauginių kaukių gamyboje naudoti vario dalelėmis įsotintų medžiagų sluoksnius. Tam tikros struktūros ir tankio šios medžiagos ne tik mechaniškai stabdytų bakterijų ir virusų patekimą į žmogaus kvėpavimo takus, bet dėl sąlyčio su vario dalelėmis, efektyviai juos naikintų visame filtruojančios medžiagos tūryje.
Pasak mokslininko, tikėtina, kad šias medžiagas galima būtų naudoti ne tik ilgalaikių individualių apsaugos priemonių gamyboje, bet žymiai plačiau: filtruojant patalpų orą ar jomis padengiant įvairius paviršius viešose erdvėse, su kuriais žmonės dažniausiai kontaktuoja.
„Ir toliau nenuslūgstant COVID–19 pavojui, poreikis individualioms apsaugos priemonėms išlieka didelis, todėl yra realios ekonominės projekto tyrimų rezultatų komercializavimo perspektyvos“, – sako KTU CTF mokslininkas.
Planuojama į parinktas medžiagas vario daleles įterpti absorbciniu/difuziniu metodu, atliekant jų sintezę visame šių medžiagų tūryje. Taip pat planuojama ištirti šių dalelių koncentracijos ir dydžio bei vartojimą imituojančių veiksnių įtaka modifikuotų medžiagų antibakterinėms savybėms; paruošti bei išbandyti ilgalaikio naudojimo individualių priemonių pavyzdžius.
Projektas truks iki šių metų gruodžio 31 d.
