Apniukęs oras, veiklos bei socializacijos trūkumas – tai tik kelios priežastys, kurios daro poveikį žmogaus psichinei būklei. Pasaulyje depresija serga daugiau nei 264 milijonai įvairaus amžiaus žmonių ir prognozuojama, kad skaičius tik augs. Vis dėlto šiuo metu rinkoje naudojami metodai, pavyzdžiui, klausimynai, nustato tik vėlyvąją depresijos formą, kai daugeliu atvejų pacientui padėti jau per vėlu.
Tyrimai rodo, kad maisto pasirinkimas taip pat daro poveikį psichinei būklei, todėl tinkamai parinkta dieta gali sumažinti sutrikimų skaičių. Šis kriterijus ir lėmė naujojo depresijos nustatymo būdo atsiradimą – Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda kartu su LSMU kolegomis sukūrė kompiuterinės diagnostikos metodą, kuris padės nustatyti ankstyvąją depresinio sutrikimo formą pagal maisto sukeliamas emocijas. Diegti patentuotą metodą jau galima ir praktikoje.
„Apetito stoka, maisto skonio pokyčiai ir malonumo praradimas valgant yra svarbūs kriterijai, norint diagnozuoti depresinį sutrikimą“, – teigia viena iš atradimo autorių, KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros prof. habil. dr. Gražina Juodeikienė.
Nuotaika daro įtaką maisto pasirinkimui
Tam, kad būtų galima naudoti naująjį metodą, reikalinga vaizdo kamera ir specializuota kompiuterinė programa, kuri atpažįsta emocijas žmogaus veide. Emocijos skenuojamos ir fiksuojamos apie 30 sekundžių – programa veido išraišką atpažįsta kaip neutralią, džiaugsmo, liūdesio, pykčio, nuostabos, baimės, pasibjaurėjimo ir paniekos.
„Kompiuterinė diagnostika yra paremta ankstyvu depresinio sutrikimo diagnostikos metodu, naudojant naujus kintamuosius – emocines veido išraiškas kaip atsaką į skirtingas maisto skonio savybes“, – sako G. Juodeikienė.
Tiriamasis emocijas išreiškia įsivaizduodamas rūgštaus, saldaus ar sūraus produkto skonį. Pasak pašnekovės, emocijų, įpročių bei elgesio sąsajos gali suteikti svarbią informaciją apie asmenų psichikos būseną.
„Siekiant tiksliau įvertinti kintamuosius, kurie gali turėti įtakos emociniams ir elgsenos pokyčiams, analizuota emocinių, kitaip tariant, nuotaikos, ir socialinių veiksnių: išsilavinimo, amžiaus, lyties – įtaka maisto pasirinkimui ir mitybos įpročiams“, – sako prof. G. Juodeikienė.
Emocinė reakcija į saldų skonį gali parodyti ankstyvąją depresijos formą
Vertinant skonius „rūgštus“ ir „saldus“, nustatyti reikšmingi emocijų išraiškų stiprumo skirtumai tarp sveikų ir depresija sergančių asmenų. Rezultatai parodė, kad sergančių žmonių veiduose išraiška „laimingas“ pasirodo gerokai mažesniu intensyvumu. Tuo tarpu emocija „nustebęs“ jiems pasireiškia daugiau nei du kartus dažniau, lyginant su sveikais asmenimis.
„Buvo atliktas statistinis palyginimas – ar skiriasi veide rodomos emocijos kai sveiki ir depresija sergantys žmonės galvoja, pavyzdžiui, apie saldų skonį, kaip reiškiasi džiaugsmo emocija sveiko žmogaus ir džiaugsmo emocija depresijos sutrikimą turinčio paciento veide ir panašūs rodikliai“, – patikslina G. Juodeikienė.
Pastebėta, jog yra trys pagrindinės emocijos – laimingas, liūdnas ir piktas – pagal kurių intensyvumo santykį būtų galima prognozuoti depresijos elgsenos atvejus. Buvo nustatyta, jog esant saldaus skonio maisto stimului yra galimybė diferencijuoti sveikus asmenis ir pacientus su vidutinio sunkumo ir sunkios depresijos simptomais.
„Kalbant apie saldumą, depresija sergančio žmogaus laimės emocijos intensyvumas bus mažesnis nei sveiko žmogaus. O, pavyzdžiui, liūdesio emocija depresija sergančio žmogaus veide, tarkim, valgant saldainį, bus intensyvesnė negu sveiko žmogaus. Todėl iš šių skirtumų būtent saldus skonis ir leidžia geriausiai atskirti sveikus ir depresija sergančius žmones“, – pasakoja KTU profesorė.
Ateityje – galimybė pasitikrinti išmaniuoju telefonu?
Tyrime „Depresinio sutrikimo ankstyvos kompiuterinės diagnostikos metodo sukūrimas, vertinant emocinį atsaką į skirtingo skonio maisto savybes” naudota Nyderlandų kompanijos „Noldus“ „FaceReader“ programinė įranga gali pakankamai tiksliai nustatyti emocinį atsaką, kurį sukelia skirtingi maisto skoniai bei skirtingos nuotaikos.
„Tiriamo asmens veido emocinė raiška į skirtingus maisto skonius gali būti naudojama kaip diagnostinis moderatorius, kuriant naują bekontaktį kompiuterinį depresijos sutrikimo diagnostikos metodą ir diagnostinį algoritmą“, – sako projekto vadovė G. Juodeikienė.
Profesorė teigia, kad susidomėjimas išradimu pasaulyje – labai didelis. KTU ir LSMU ekspertų komanda gavo pasiūlymą naujų kompiuterinių programų kūrimui, kurios būtų diegiamos išmaniuosiuose telefonuose ir leistų žmogui, įtariančiam depresiją, pasitikrinti sveikatą ir pagal rezultatus spręsti apie tolimesnius veiksmus dėl gydymo.
