2025 m. rugpjūčio 6–10 d. Trakuose vykusiame Pasaulio jaunių irklavimo čempionate Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai atliko reikšmingą vaidmenį – siekiant skatinti tvarumą, prisidėjo prie Pasaulio irklavimo federacijos (World Rowing) kartu su aplinkosaugos agentūra „bloomUp“ vykdomo biologinės įvairovės projekto „In Balance with Nature“.
Vadovaujama Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Aplinkosaugos technologijos katedros doc. dr. Ingos Stasiulaitienės, universiteto komanda sukūrė duomenimis pagrįstus skaičiavimus anglies pėdsakui įvertinti ir nustatė, kiek medžių reikia pasodinti jo kompensacijai.
Šios įžvalgos tapo pagrindu medžių sodinimo iniciatyvai „Tautų miškas“, kuri leido čempionato organizatoriams imtis realių klimato kaitos mažinimo veiksmų. „Mūsų indėlis užtikrino, kad aplinkosaugos priemonės būtų pagrįstos tvirta moksline metodologija“, – pabrėžia doc. dr. I. Stasiulaitienė.
KTU Aplinkosaugos technologijos katedra aktyviai dalyvauja aplinkosaugos komunikacijoje bei turi reikiamas kompetencijas, todėl Pasaulio irklavimo federacija kreipėsi būtent į juos, vykdydama vieną iš pirmųjų pasaulinių „World Rowing“ pilotinių renginių tvarumo srityje.
Doc. dr. Inga Stasiulaitienė bei Aplinkosaugos inžinerijos studijų programos magistro studentė Jurgita Čestauskaitė su komanda nuo pat liepos pabaigos rinko ir analizavo duomenis apie čempionato poveikį aplinkai.
„Ši partnerystė yra itin reikšminga tiek universitetui, tiek visuomenei. Universitetui dalyvavimas tarptautiniame tvarumo projekte suteikė galimybę pritaikyti mokslines žinias realiame pasaulio čempionate, taip įtvirtinant KTU lyderystę darnaus vystymosi srityje“, – sako doc. dr. I. Stasiulaitienė.
Visuomenei ši iniciatyva siunčia žinią, kad sporto renginiai gali ir turi būti organizuojami atsakingai aplinkos atžvilgiu – nuo taršos mažinimo iki medelių sodinimo. Pasak mokslininkės, Lietuvoje tai vienas pirmųjų tokio masto projektų, parodantis, jog mokslas, verslas ir sporto bendruomenė gali veikti išvien.
KTU indėlis šiame projekte susidėjo iš kelių dalių. Pirma, KTU mokslininkai atliko išankstinį anglies dioksido pėdsako skaičiavimą – čempionato aplinkosauginis poveikis buvo įvertintas dar prieš renginiui prasidedant. Gavus duomenis iš KTU tyrėjų, organizatoriai galėjo imtis tikslinių veiksmų – pavyzdžiui, optimizuoti transporto maršrutus ar naudoti mažiau taršias priemones.
Antra, KTU komanda dalyvavo biologinės įvairovės tyrimuose. Kartu su tarptautiniais partneriais buvo vykdomas projektas „In Balance with Nature“, kuriame pasitelkus įrankį „BlommUp Biodiversity Compass“ vertintas renginio poveikis vietos vandens telkiniams ir ekosistemai.
Duomenys buvo renkami keturiose kategorijose – laukinė gamta ir buveinės, ekosistemų gyvybingumas, įsitraukimas ir sąmoningumas, gamtos išteklių valdymas. Tai apėmė viską nuo gyvūnų ir augalų tipų, valčių valymo produktų iki viešųjų pirkimų dokumentų.
„Tai labai svarbus ir inovatyvus aspektas – dažniausiai sporto renginiuose dėmesys skiriamas tik anglies dioksido emisijoms ar atliekų tvarkymui, o čia buvo žvelgiama plačiau – į biologinės įvairovės apsaugą“, – sako doc. I. Stasiulaitienė.
KTU studentės Jurgitos Čestauskaitės vadovaujamas tyrimas rinko įvairius duomenis, o rezultatai bus pateikti biologinės įvairovės poveikio ataskaitoje. Ji taps pamatu formuojant tvaresnius sporto renginius ateityje – tiek Lietuvoje, tiek tarptautiniu mastu.
Dar iki čempionato pradžios buvo surinkti duomenys apie numatomą renginio logistiką, transportą, energijos sąnaudas. Tai ir parodė, kad didelį poveikį darė vien tik vietinis dalyvių ir svečių transportas – į Trakus atvyko komandos iš 47 šalių.
Vien tik dalyvių pervežimui vietoje (autobusais tarp apgyvendinimo ir varžybų vietų) buvo nuvažiuota apie 74 tūkst. km, o tai sudarė ~225 tonas CO₂ ekvivalento emisijų.
„Šis skaičius nustebino – paaiškėjo, jog net ir vietinis transportas generuoja milžinišką taršą, prilygstančią 225 tonoms CO₂“, – komentuoja doc. dr. I. Stasiulaitienė. Skaičiavimai atlikti remiantis oficialia metodika ir standartais.
Vienas unikaliausių šio čempionato tvarumo projektų buvo „Tautų miškas“ – medelių sodinimo akcija, skirta neutralizuoti anglies dioksido emisijas.
Rugpjūčio 8 d. Trakuose įvyko iškilminga ceremonija, kurioje simboliškai pasodinti 3 medeliai. Likusius medžius numatyta pasodinti rudenį kartu su Trakų rajono savivaldybe ir irklavimo bendruomene.
Prie projekto prisijungė ir CTF Aplinkos inžinerijos studijų programos magistrantė Jurgita Čestauskaitė. „Ši patirtis reiškė galimybę įsitraukti į realų projektą, kurti pridėtinę vertę ir mokytis iš profesionalų. Ji sustiprino mano pasitikėjimą savo gebėjimais ir parodė, kaip mano darbas gali prisidėti prie tvaresnės ateities“, – sako Jurgita.
Studentę nustebino, kad biologinės įvairovės analizė nėra tik rūšių sąrašai – ji atskleidžia gilesnius ryšius tarp ekosistemų, žmonių veiklos ir aplinkosaugos sprendimų.
„Projektas suteikė patirties taikant nestandartinius sprendimus tarpdisciplininiame kontekste. Manau, tai sustiprins mano gebėjimą dirbti įvairiuose sektoriuose ir kurti novatoriškus sprendimus būsimoje karjeroje“, – priduria ji.
Projekto metu paaiškėjo, kad sporto renginiai sukelia reikšmingą poveikį aplinkai, todėl būtinas išankstinis planavimas ir kompleksinis požiūris.
„Trakų čempionatas tapo pavyzdiniu renginiu tvarumo srityje – tai signalas, kad tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje tvarumas turi tapti ne papildomu, o esminiu planavimo elementu“, – akcentuoja doc. dr. I. Stasiulaitienė.
Projektas puikiai atliepia universiteto misiją skatinti tvarumą . Pasak komandos, šis bendradarbiavimas buvo reikšmingas abiem pusėms, o ateityje neatmetama galimybė tęsti projektus su kitomis tarptautinėmis sporto organizacijomis.
