Didėjant maisto švaistymui ir būtinybei išnaudoti išteklius tvariai, mokslininkai vis aktyviau ieško sprendimų, kaip atliekas paversti naudingu produktu. Kauno technologijos universitete (KTU) kartu su partneriais vykdomas tarptautinis projektas rodo, kad net vaisių išspaudos gali tapti bioaktyviais ingredientais, tinkamais kosmetikai ar papildams.
Projekto „Nuo atliekų iki galimybių: tvarūs maisto atliekų tvarkymo būdai (WOSAF)“ idėja gimė remiantis ilgalaikiais moksliniais tyrimais ir vis didėjančiu poreikiu ieškoti tvarių sprendimų visoje maisto tiekimo grandinėje. Įprastai atliekų tvarkymas apsiriboja kompostavimu ar energijos gamyba, tačiau KTU mokslininkai kartu su partneriais ieško būdų, kaip išgauti vertingas biologiškai aktyvias medžiagas iš šalutinių maisto gamybos produktų.
„Dirbdama KTU mokslo grupėje „Funkcionaliosios maisto medžiagos“ ir tyrinėdama įvairias šalutinės kilmės augalines žaliavas, pastebėjau, kad reikšminga dalis vertingų biologiškai aktyvių junginių lieka nepanaudota – dažnai jos pasilieka tokiose atliekose kaip žievelės, sėklos ar išspaudos“, – teigia KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) Maisto mokslo ir technologijos katedros docentė dr. Milda Pukalskienė.
Atliekos tampa inovatyviais produktais
Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Lodzės universitetu (Lenkija) ir Aveiro universitetu (Portugalija), o galimybę jam startuoti suteikė ECIU universitetas – tarptautinis universitetų aljansas, vienijantis mokslininkus bendrai spręsti realius visuomenės iššūkius.
Tokia partnerystė leidžia ne tik keistis žiniomis, bet ir kartu ieškoti sprendimų aktualiems maisto atliekų perdirbimo klausimams. Tyrimai orientuoti į praktinį pritaikymą – siekiama, kad sukurtos technologijos veiktų ne tik laboratorijoje, bet ir realioje rinkoje.
Projekto tikslai glaudžiai dera su Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos ir žaliojo kurso kryptimis – mažinti atliekų kiekį, tausoti aplinką ir kurti ekonominę vertę.
„Šiuo metu, kartu su užsienio partneriais, siekiame sukurti inovatyvius produktus, tokius kaip valgomosios plėvelės iš augalinės kilmės šalutinių produktų, kurios gali būti naudojamos maisto pakuotėse kaip natūrali ir ekologiška alternatyva tradicinėms plastikinėms pakuotėms. Be to, tyrinėjame ir kuriame dvifazes kosmetikos priemones, kuriose derinamos natūralios bioaktyvios medžiagos, siekdami užtikrinti didesnį efektyvumą ir tvarumą kosmetikos pramonėje“, – teigia doc. dr. M. Pukalskienė.
Iššūkiai ir potencialas
Bioaktyvūs ingredientai dar nėra plačiai naudojami – jų diegimas reikalauja išsamių tyrimų, aiškaus teisinio reglamentavimo ir nemažų investicijų. Be to, vartotojų pasitikėjimas dar tik formuojasi, todėl svarbu šviesti visuomenę ir stiprinti pasitikėjimą tokiais produktais. Nuo idėjos iki komercializavimo dažnai praeina keleri metai – reikia ne tik išgauti veikliąsias medžiagas, bet ir įrodyti jų saugumą, stabilumą bei poveikį.
Tvarios pakuotės, pavyzdžiui, valgomosios, šiuo metu kainuoja daugiau nei įprastos plastikinės, nes jų gamyba dar nėra plačiai išvystyta. Panaši situacija ir su kosmetika – tvarūs ar natūralūs ingredientai kainuoja brangiau dėl specifinių žaliavų ir papildomų tyrimų. Tačiau tokie sprendimai padeda mažinti atliekas ir saugoti aplinką. Be to, vis daugiau žmonių vertina natūralumą ir saugumą, todėl tokių produktų paklausa nuolat auga. Tobulėjant technologijoms, tikėtina, kad kainos ilgainiui mažės.
„Džiugu, kad jaunajai kartai vis labiau rūpi tvarumas, žiedinės ekonomikos principai ir inovatyvūs sprendimai. Labai džiaugiuosi, kad šiame projekte dalyvauja ir studentai – jiems tai puiki galimybė įgyti vertingos patirties“, – sako KTU mokslininkė.
Atliekų mažinimo reikšmė
Ateities perspektyvos
Produktus, išgautus iš šalutinių gamybos ar perdirbimo atliekų, rinkoje galėsime pamatyti per artimiausius kelerius metus, tačiau kai kurie jau pasiekė vartotojus. KTU mokslininkai jau sukūrė aviečių sėklų aliejų, gaunamą iš išspaudų, kuris pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir tinka tiek kosmetikai, tiek maistui. Taip pat sukurti juodųjų morkų ekstraktai su natūraliais dažančiais junginiais bei džiovinti milteliai iš vaisių ir daržovių išspaudų, kurie gali būti naudojami sveikatai palankiuose produktuose.
Šie pavyzdžiai rodo, kad tokios inovacijos jau veikia realybėje, tačiau reikia daugiau gamintojų, kurie jas pritaikytų platesniu mastu. Technologijos tobulėja, vartotojų susidomėjimas auga, todėl tikėtina, kad tokių produktų rinkoje bus vis daugiau.
Projektas finansuojamas pagal ECIU „SEED“ programą. Projekto numeris – SPS-KTU-02. Koordinatorius – Kauno technologijos universitetas, partneriai – Lodzės universitetas (Lenkija) ir Aveiro universitetas (Portugalija).
