Pereiti prie turinio

KTU mokslininkai kuria buitinių nuotekų valymo įrenginių monitoringo įrenginio prototipą

Svarbiausios | 2025-07-10

Nuotekų valymo efektyvumas – vienas svarbiausių aplinkosaugos iššūkių šiuolaikiniame pasaulyje. Griežtėjant reikalavimams ir didėjant individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių (BNVI) skaičiui, būtina kurti naujus sprendimus, kurie užtikrintų jų patikimą priežiūrą ir aplinkos apsaugą.

Augantis poreikis inovatyvioms nuotekų valymo sistemoms

Europos Sąjungoje ir visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama kokybiškam nuotekų valymui. Griežtėjant nuotekų tvarkymo reikalavimams ir siekiant užtikrinti kuo efektyvesnį procesą, tinkamas BNVI sistemų veikimas tampa itin svarbiu uždaviniu.

Ateityje sistemos, gebančios vienu metu prižiūrėti didelį kiekį individualių nuotekų valymo įrenginių, taps neatsiejama aplinkos apsaugos dalimi, o tokių sprendimų poreikis nuolat augs.

Kadangi šie įrenginiai yra plačiai paplitę visame pasaulyje, sukūrus patikimą, vartotojui draugišką ir stabiliai veikiančią sistemą, ji galėtų būti pritaikyta ir sėkmingai įdiegta įvairiose šalyse.

Lietuvoje šiai dienai yra apie 70 000 individualių BNVI, skirtų vienos ar kelių šeimų, nedidelių gyventojų grupių aptarnavimui. Tačiau sistemos, kuri galėtų stebėti įrenginių darbą, nustatyti ir planuoti įrenginių aptarnavimo poreikį Lietuvos ir užsienio rinkose nėra.

Kuriami inovatyvūs sprendimai

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto (CTF) ir Informatikos fakulteto mokslininkai kartu su UAB „Vandenvala“ įgyvendina projektą „BNVĮ IŠMANIOSIOS MONITORINGO SISTEMOS SUKŪRIMAS“, kurio vykdymo metu kuria modernią individualių BNVI monitoringo sistemą. Šis inovatyvus sprendimas leis efektyviai stebėti ir valdyti BNVI priežiūrą, užtikrinant optimalų įrenginių veikimą, laiku atliekamą aptarnavimą ir aplinkos taršos prevenciją. Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“ veiklą „Skatinti inovacijų pasiūlą“ (Vidurio ir vakarų Lietuva). Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga.

Sistema apjungia BNVI veikimo parametrų stebėjimo jutiklių modulį ir programinę įrangą duomenų surinkimui, apdorojimui ir perdavimui. Viena iš svarbiausių šios sistemos savybių – nepriklausomumas nuo konkretaus BNVI gamintojo ar technologijos.

Jutikliai, integruoti į įrenginius, nuotoliniu būdu teiks patikimą informaciją apie BNVI būklę ir praneš aptarnaujančioms įmonėms apie reikalingus priežiūros darbus.

Vystant jutiklio prototipą prisidėjo Pramoninės biotechnologijos studijų programos studentas Taurantas Uzdila, kuris pristatė projekto rezultatus KTU organizuojamoje inovacijų parodoje „Technorama 2025“.

Akimirkos iš „Technorama 2025“
Akimirkos iš „Technorama 2025“

Nauda aplinkai ir vartotojams

Sukurta sistema užtikrins savalaikę individualių BNVI priežiūrą, pagerins užteršto vandens išvalymo efektyvumą ir padės išvengti nepakankamai išvalytų nuotekų patekimo į aplinką grėsmės.

Kadangi BNVI yra plačiai paplitę, jų tinkama priežiūra yra itin svarbi siekiant saugių ir kokybiškų geriamojo vandens išteklių bei aplinkos išsaugojimo. Šis produktas bus skirtas tiek BNVI savininkams, tiek ir aptarnaujančioms įmonėms.

Ateityje jį bus galima pritaikyti ir didesnių BNVI biologinio valymo grandžių stebėsenai. Planuojama, kad viena sistema galės stebėti kelis tūkstančius įrenginių, kuriuose bus įdiegti naujai kuriami jutikliai.

Ilgalaikės perspektyvos ir poveikis

„Naujoji sistema ne tik palengvins BNVI savininkų priežiūros darbus ir sumažins veiklos sutrikimų riziką, bet ir leis aptarnaujančioms įmonėms efektyviau planuoti darbus. Kaupiami duomenys padės tiksliau prognozuoti įrenginių būklę bei laiku numatyti priežiūros ir remonto poreikius. Tai reikšmingai sumažins neveikiančių įrenginių problemą, mažins aplinkos taršos riziką ir užtikrins ilgalaikį vietinių ekosistemų tvarumą,“ – teigia Inga Urniežaitė, KTU CTF Aplinkosaugos technologijos katedros docentė.

Ši technologinė inovacija, kurios naujumo lygis vertinamas kaip pasaulinė naujovė, padės sutaupyti lėšų įrenginių priežiūrai ir sumažinti galimų incidentų finansinį bei aplinkosauginį poveikį.