Norėdami apsisaugoti nuo naujojo koronaviruso COVID-19 lietuviai šluoja prekybos vietas – išpirktos medicininės kaukės, įvairios dezinfekcinės priemonės. Jų beveik nebėra nei internetinėse, nei fizinėse parduotuvėse, o kada bus naujas papildymas – neaišku. Susidarius tokiai situacijai Kauno technologijos universiteto (KTU) lektorė Odeta Baniukaitienė pirmiausia pataria nepanikuoti, o tiesiog laikytis elementarių asmens higienos taisyklių, kurios svarbios ne tik paskelbus ekstremalią situaciją.
„Rankas reikia plauti tekančiu šiltu vandeniu ir muilu. Svarbiausia nepatingėti ir muiluotas rankas trinti bent 20 sekundžių, o nuplovus vandeniu nusausinti vienkartiniu popieriniu rankšluosčiu. Įprasti tekstilės gaminai (rūbai, užuolaidos, patalynė) ar indai turėtų būti plaunami kiek įmanoma karštesniu vandeniu pridedant priemonių su paviršinio aktyvumo medžiagomis“, – pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) lektorė O. Baniukaitienė.
Jos teigimu, kasdien reikėtų nuvalyti ir labiausiai liečiamus patalpos ir įrangos paviršius. Odą galima tepti kosmetikos priemonėmis, kurių sudėtyje yra eterinių aliejų – arbatmedžio, imbierinių citrinžolių, kunzėjų, eukaliptų ar čiobrelių.
O. Baniukaitienė teigia, kad rinkoje esantys rankų odos įtrynimams skirti antiseptikai ypač išsausina odą, dirgina akių gleivinę, kvėpavimo takus, todėl naudoti juos reikėtų tik esant būtinybei: „Jei tai alkoholinio pagrindo priemonės svarbu naudoti juos ant sausų, švarių rankų ir trinti tol, kol nudžius“.
Kai kuriuos dezinfekantus naudojimui reikia paruošti
„Kadangi COVID-19 yra naujas virusas, šiuo metu dar nėra mokslinių tyrimų, įrodančių konkrečių aktyvių junginių teigiamą poveikį prieš šį virusą. Visgi jis priklauso tai pačiai šeimai, kaip ir visiems žinomas koronavirusas SŪRS-CoV (sunkus ūmus kvėpavimo takų sindromas, angl. SARS-CoV), todėl tikėtina, kad dezinfekcijos priemonės, kurios naikina kitus šios šeimos virusus, yra veiksmingos“, – teigia O. Baniukaitienė.
Tai – priemonės, kurių sudėtyje yra natrio hipochlorito, ketvirtinių amonio junginių (pvz., benzalkonio chlorido), vandenilio peroksido, etilo alkoholio, izopropanolio, glutaro aldehido, formaldehido.
KTU CTF lektorės teigimu, įsigyjant dezinfekcijos priemones būtina atkreipti dėmesį ne tik į sudėtį, bet ir į aktyvių junginių koncentracijas bei gamintojo nurodytas instrukcijas.
„Pavyzdžiui, natrio hipochlorito tirpalai naudojami įvairių paviršių dezinfekcijai, tačiau juos reikia pasiruošti iš koncentrato, kuriame aktyvaus chloro kiekis gali būti 8–15 proc. Patalpų paviršių, įrangos, vamzdynų dezinfekcijai naudojami 0,1–1 proc. aktyvaus chloro tirpalai“, – sako O. Baniukaitienė.
Būtinos atsargumo priemonės
Remiantis mokslo duomenimis, tam tikrus šeimos, kuriai priklauso ir naujasis koronavirusas, virusus veikia 70 proc. etilo alkoholis ar 50 proc. izopropanolis.
„Šie komponentai paprastai aptinkami odos antiseptinių priemonių sudėtyje. Dažnai jie priemonėse būna kartu, pavyzdžiui, izopropanolio 60 proc., etilo alkoholio 15 proc. bei ketvirtinių amonio junginių 0,2 proc.“, – pastebi KTU CTF lektorė.
Patalpų paviršių dezinfekcijai įprastai naudojamas 70 proc. etilo alkoholis ir 0,25 proc. didecildimetilamonio chloridas. Virusinių infekcijų židiniuose užterštų paviršių dezinfekcijai naudojamos priemonės, kuriose didecildimetilamonio chlorido net 6 proc.
Tačiau O. Baniukaitienė pažymi, kad įsigijus specializuotos paskirties chemines priemones reikia imtis visų atsargumo priemonių tiek jas naudojant, tiek jas laikant.
„Priemonių panaudojimas ne pagal paskirtį, nesilaikant nurodymų gali sukelti įvairius audinių pažeidimus, ilgalaikius sveikatos sutrikimus. Be to, reikėtų atkreipti dėmesį, kad dauguma jų yra degios, todėl reikėtų laikyti vėdinamose patalpose, atokiau nuo atviros liepsnos, įkaitusių paviršių“, – teigia KTU CTF lektorė.
Plintant virusui sveikatos priežiūros specialistai pataria dažnai ir kruopščiai plauti rankas su muilu po šiltu tekančiu vandeniu, jeigu yra galimybė, vengti masinių susibūrimų, kosint ar čiaudint prisidengti burną sulenkta alkūne arba nosinaite.
