2019 m. pradžioje paskelbto tyrimo, kurį inicijavo „Investuok Lietuvoje“, rezultatai byloja, kad 80 proc. dirbančiųjų Lietuvos inžinerinėje pramonėje yra vyrai. Tačiau išimtimi tampa chemijos inžinerijos sritis – čia dominuoja moterys. „Drįsčiau sakyti, kad chemija – gana moteriška profesinė sritis“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto docentė Violeta Kaunelienė, neigdama gajų stereotipą, esą tikslieji ir gamtos mokslai – labiau vyriška žaidimo aikštelė.
Panaši situacija – ne tik Lietuvoje
„Chemijos srityje yra net penkios Nobelio premijos laureatės moterys!“, – pasididžiuodama sako V. Kaunelienė ir pažeria daugiau statistikos. Jeigu IT arba inžinerijos srityje KTU studijuoti vidutiniškai susirenka 10 proc. merginų, tai chemijos pasaulis – kitoks. Štai KTU Cheminės technologijos fakultete (CTF) beveik 70 proc. studentų yra merginos.
Studijuodamos merginos rengiasi tapti cheminės technologijos ir inžinerijos, maisto mokslo ir technologijos, pramoninės biotechnologijos, tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų ar taikomosios chemijos specialistėmis. Docentė patikslina, kad nemažą dalį CTF absolventų sudaro maisto srities specialistai, kurie statistikoje priskiriami technologijų sričiai, bet ne chemijos inžinerijai.
„Chemijos išsilavinimo reikia ne tik procesų valdymui chemijos pramonėje, tačiau ir kitose srityse. Viena iš tokių sričių – analitinė chemija. Šių kompetencijų reikia visuomenės sveikatos priežiūros, aplinkos, maisto kokybės kontrolės ir pan. institucijose. Darbui laboratorijoje reikalingas kruopštumas, polinkis tvarkai ir kantrybė. Galbūt šios savybės labiau būdingos moterims?“, – svarsto V. Kaunelienė.
Mokslininkė išanalizavo, kad moterų dominavimo šioje srityje tendencija nėra nauja – panaši situacija KTU klostėsi jau kelis dešimtmečius. Toks lyčių pasiskirstymas chemijos srityje būdingas ne tik Lietuvai.
„Pavyzdžiui, lankydamasi universitete Italijoje, atkreipiau dėmesį, kad darbuojasi daug moterų. Kolegos italai patvirtino, kad Italijoje chemijos srityje dominuoja moterys“, – pasakoja V. Kaunelienė, atkreipdama dėmesį, jog šios šalies chemijos pramonė pagal apimtis yra trečia Europoje, po Vokietijos ir Prancūzijos.
Chemijos srityje pirmaujančioje Vokietijoje statistika byloja, kad į šią sritį pasuka ir vyrai, ir moterys. Jeigu tarp įgijusių aukštąjį išsilavinimą chemijos srityje vyrų yra 20-30 proc. daugiau nei moterų, tai biochemijos srityje priešingai – moterų čia bene trečdaliu daugiau nei vyrų.
Pasak docentės, moterų dalyvavimas chemijoje yra žinomas nuo alchemijos laikų. „Galbūt mistika viliojo moteris? O, pavyzdžiui, aplinkosaugoje moterų ypač daug“, – teigia mokslininkė.
Ji primena, kad aplinkosauginio judėjimo JAV pradžiai stiprų impulsą davė Rachel Carson knyga „Tylusis pavasaris“, kurioje demaskuotas faktas, jog vabzdžiams naikinti gausiai naudotas pesticidas DDT išnaikino ir paukščius.
Netrūksta mitų ir stereotipų
KTU mokslininkė pastebi, kad apskritai visuomenėje chemijos sritis apipinta mitais. „Turbūt pats bendriausias mitas – esą chemija yra pavojinga. Taip, kai kurios medžiagos yra labai pavojingos, tačiau neturime pamiršti, kad chemija yra visur aplinkui. Oras, vanduo, medžiagos, daiktai, netgi organizmai yra sudaryti iš molekulių ir atomų, ir čia nuolat vyksta įvairūs cheminiai procesai“, – vardija pašnekovė.
„Darbas chemijos pramonės įmonėje gali būti susijęs su padidinta rizika, tačiau daugelyje modernių įmonių procesai gerai kontroliuojami“, – teigia docentė. Pasak jos, didmiesčio gatvėse automobilių sukelta oro tarša ar kieto kuro deginimo dūmai gali sukelti žymiai didesnį pavojų žmonių sveikatai.
„Chemijos, kaip ir kitą aplinką teršiančią pramonę, reiktų traktuoti atsakingai. Anksčiau vyravęs požiūris, jog svarbiausia yra gamybos našumas, ekonominė nauda, o aplinkosauga – antraeilė, niekur nepasiteisino. Tai būdinga tik besivystančioms šalims. Maksimali taršos prevencija yra vienintelė perspektyvi strategija“, – artimos ateities kontūrus brėžia mokslininkė.
Kalbėdama apie moterų įsitraukimą į tradiciškai „vyriškomis“ laikomas sritis, V. Kaunelienė pripažįsta, kad yra dvi medalio pusės. Viena vertus, šiais laikais, lyginant su praėjusiu šimtmečiu, durys į mokslą ir karjerą moterims plačiai atvertos, kita vertus, lyčių psichofiziologiniai skirtumai visgi lemia, kad vienoms profesijoms labiau tinka vyrai, kitoms – moterys.
Mokslininkės manymu, moterims paprastai būdingas didesnis kruopštumas, todėl jos dominuoja, pavyzdžiui, administravimo srityje. Taip pat joms renkantis profesiją svarbus ir emocinis aspektas, galimybė daryti įtaką ne tik profesiniame lygmenyje, bet ir socialiniame.
„Kai kuriose šalyse tyrėjų moterų skaičius biologijos, psichologijos srityse siekia 80 proc., – sako mokslininkė. – Man nesuprantamas beatodairiškas principo 50/50 darbo rinkoje siekimas. Priimant į darbą lemti turėtų kompetencija, patirtis, asmeniniai gebėjimai, bet ne lytis, siekis užtikrinti „puikią“ statistiką“.
Jos manymu, čia galioja visiems gerai žinomas principas. „Svarbiausia rinktis profesiją, kuri geriausia atitiktų įgimtus gebėjimus. Darbas turi teikti džiaugsmą, malonumą, – įsitikinusi V. Kaunelienė. – Jei pakliūsite „ne į savo roges“, ilgai nevažiuosite“.
Į aplinkosaugos sritį veda vertybės
Kaunelienė pastebi, kad mažėjantis jaunimo noras šturmuoti technologinius mokslus jaučiamas visur, ir tai su lytimi nesusiję: „Tendencijos dažniau rinktis socialinius humanitarinius mokslus stebimos daugelyje šalių ir ne vien tarp merginų. Apskritai, jaunimas dabar labiau linkęs rinktis „minkštesnius“ mokslus“.
„Tokia tendencija nėra perspektyvi, nes šalyje turi būti tolygus įvairių kompetencijų portfelis. Neįmanoma sukurti aukštos pridėtinės vertės produktų, gaminių vien tik vadybos priemonėmis. Technologijos, gamtos mokslų populiarinimas yra būtinas“, – įsitikinusi pašnekovė, siūlydama pažvelgti į gerovės šalis.
Docentė, pati magistrantūros ir doktorantūros studijas baigusi Danijos technikos universitete, būsimiems specialistams dėsto modulius, glaudžiai susijusius su aplinkos chemija.
„Drauge su studentais nagrinėjame žmogaus veiklos sukeltus pokyčius aplinkoje, gilinamės į prevencines bei technologines priemones taršai sumažinti“, – pasakoja V. Kaunelienė.
Jos pačios moksliniai interesai apima aplinkos kokybę. „Pastaruoju metu daugiausia vykdau projektus, susijusius su patalpų oro kokybės tyrimais. Patalpų oro kokybė yra vienas svarbiausių veiksnių, veikiančių mūsų sveikatą, nes patalpose mes praleidžiame apie 90 procentų laiko“, – teigia KTU mokslininkė.
Kaunelienės įsitikinimu, aplinkosauga pirmiausia yra vertybinė orientacija, o tik paskui profesija. „Pavyzdžiui, įstojusiųjų į Tvariosios inžinerijos ir ekotechnologijų specialybę apklausų rezultatai rodo, kad svarbus srities pasirinkimo veiksnys – siekis išsaugoti gamtą, aplinką. Aplinkosaugininkas turi būti bent kiek „žalias“ vidumi“, – apibendrina docentė.
Baigdama pokalbį mokslininkė primena: „Turime tik vieną Žemę, ji ganėtinai užteršta, kai kurių išteklių beturime vos keliems dešimtmečiams, klimatas keičiasi, sukeldamas daugybę padarinių“.
Pasak jos, susitelkęs mokslo pasaulis nuolat bando įtikinti visuomenę, kad ateities perspektyvą turi tik tvarioji inžinerija. „Joje procesai organizuojami taip, jog poveikis aplinkai būtų minimalus, o atliekos suprantamos kaip ateities ištekliai“, – paaiškina V. Kaunelienė, linkėdama besirenkantiems karjeros kelią pasikliauti universaliomis, žmogiškosiomis savybėmis – kritiniu mąstymu, sveika nuovoka ir atsakomybe.
„Moterys ir technologijos“ yra Kauno technologijos universiteto turinio projektas apie moteris, dirbančias technologijų, inžinerijos, inovacijų srityje. Šio projekto tikslas – griauti visuomenėje įsigalėjusius lyčių stereotipus, susijusius su profesijų pasirinkimu ir pasiekimais mokslo srityje.
